„Manau, vis tiek bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą, gal ta doktrina formuojasi keičiantis sąlygoms taip pat kitokia, nuo 2003 ar 2004 metų kiek pasikeitė visko aplinkoje, ir teisėjai pasikeitė, galbūt ir interpretacija, ir požiūris į Konstituciją, juk nuo požiūrio taip pat daug kas priklauso“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.
Galimybę didesniam kiekiui Lietuvos piliečių turėti ir kitos šalies pilietybę Seimo pirmininkas įvardijo kaip priemonę kovai su emigracija.
Statistiką, kuri rodo, kad daug žmonių iš Lietuvos emigruoja ir pastaraisiais mėnesiais, jis sakė siejantis su inercija.
„Pokyčių siekiame, bet žinote, kad emigracija yra tokia inertiška mašina, kuri nesustoja taip labai staigiai per keturis mėnesius. Bet manau, kad žingsnius tuos darome ir turėtume ir toliau daryti, kad emigracija lėtėtų arba pasidaryti grįžtamoji migracija“, – sakė V.Pranckietis.
Jo aiškinimu, kreipimasis į KT dėl dvigubos pilietybės būtų paskutinė galimybė iki referendumo.
Seime registruotas 114 parlamentarų teikiamas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau yra pasisakiusi, kad Seime registruotos naujos pataisos dėl dvigubos pilietybės „atvirai prieštarauja konstitucinei doktrinai“.
„Mes dažnai kalbame apie atskirus atvejus kalbėdami apie tai, kad didelis būrys ir jiems negali būti atskiras atvejis. Aš manau, kad kiekvienas atskiras atvejis yra kiekvienas mūsų pilietis, esantis ne čia ir siekiantis įgyti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybę“, – aiškino V.Pranckietis.
„Ką reiškia negali būti paplitęs reiškinys? Tada reikėtų vis tiek kažkokį gal skaičių galbūt įdėti ar ką nors“, – svarstė jis.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
