Detaliau apie Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pateiktą informaciją parlamento vadovas sakė negalintis kalbėti, nes pateikta medžiaga neskelbtina.
„Posėdis uždaras ir jo medžiaga neskelbtina, bet kalbėjome apie grėsmes Lietuvai, ir tas, kurios viešoje erdvėje aptarinėjamos, kiek galima, tiek ir sužinojome. Sužinojome, kad Lietuva dirba labai nuosekliai šitoje srityje, kad mes nesame vieniši, galvokime, kad gyvename saugoje aplinkoje“, – žurnalistams Seime grįžęs iš išvažiuojamojo posėdžio sakė V.Pranckietis.
Klausiamas, kokios konkrečiai grėsmės buvo įvardintos, V.Pranckietis tvirtino, kad visos iš Nacionalinio saugumo gynybos strategijoje įvardinto grėsmių sąrašo, bet daugiau dėmesio skirta kibernetinėms atakoms.
„Nacionalinio saugumo strategijoje įvardinta 14 grėsmių, apie jas visas ir galima kalbėti toje plotmėje. Išskirtinį dėmesį skiriame kibernetinėms atakoms, tam jie apsiruošę ir dirba ta kryptimi. Mūsų pagrindinis klausimas buvo, ar mes galime raminti žmones, taip, mes galime, nes mūsų tarnybos dirba“, – atsakė Seimo pirmininkas.
Susitikime dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė, kad tokiu formatu karinės žvalgybos informacija buvo pristatyta pirmą kartą. Seimo valdybos susitikimą su Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pareigūnais inicijavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Šio susitikimo tikslas buvo informuoti Seimo vadovybę apie pagrindinius iššūkius ir pagrindines grėsmes, kaip jas mato žvalgybos institucijos. Mano žiniomis, Antrajame departamente Seimo valdybos formatas organizuojamas pirmą kartą. Kai kurie Seimo nariai, kurie jau ilgai čia, apskritai neturėjo kontakto su šia tarnyba“, – žurnalistams Seime sakė V.Bakas.
„Šiais metais parlamentas savo darbotvarkėje turės labai daug klausimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, pagrindas tam – Nacionalinio saugumo strategija, kurią reikės gyvendinti. Mes turime negeranoriškai nusiteikusį kaimyną ir tai nesibaigs šiandien ir rytoj. Valstybė ir jos žmonės turi suprasti, kad ta agresija, kurią demonstruoja Rytų kaimynas, nėra trumpalaikė, ta eskalacija yra nuolatinė, ji bus ir ateityje“, – sakė V.Bakas, pabrėžęs, kad būtina siekti kuo didesnio NATO sąjungininkų buvimo regione.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis yra įvardinęs, kad pagrindinis iššūkis nacionaliniam saugumu šiemet bus Baltarusijoje ir Rusijoje rengiamos pratybos „Zapad 2017“. VSD direktorius sakė, jog šie mokymai kelia nerimą, nes jie visada būna „nukreipti į Vakarų pusę“.
