Dar turiu pasiaiškinti (kas užvilkino, – BNS) su ekspertize, su apskundimais ekspertizių.
„Taip, šiandien ryte po to, kai interviu pasakiau, kad priimsime, sužinojau, kad vėl procedūriškai užvilkinta. Dar turiu pasiaiškinti (kas užvilkino, – BNS) su ekspertize, su apskundimais ekspertizių. Neabejoju, kad mūsų koalicija turės išspręsti šį klausimą“, – žurnalistams sakė su piketuotojais susitikęs V.Pranckietis, paklaustas, ar reforma nebus priimta šioje, pavasario Seimo sesijoje.
Kalbėdamas su miškininkų profesinių sąjungų nariais, jis teigė pirmą kartą girdintis jų pageidavimą sėsti prie derybų stalo ir išsamiai aptarti reformą, tačiau po maždaug 10 minučių trukusio pokalbio V.Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus.
I.Ruginienė BNS teigė, kad Vyriausybė per pusę metų nesugebėjo atsakyti, kokią naudą ne tik Lietuvai, bet ir miškininkams duos planuojama reforma, o labiausiai juos piktina tai, kad jie nedalyvavo rengiant pertvarką.
„Mes siekiame atkreipti Seimo dėmesį dėl mums rūpimų klausimų. Kertinis klausimas, kurį keliame nuo sausio mėnesio – nėra derybų su profesine sąjunga. Planuojant bet kokius pakeitimus jau prieš planavimo stadiją, turėjo būti susėsta su profsąjunga ir suderinta. Ta procedūra absoliučiai pažeista“, – BNS kiek anksčiau trečiadienį teigė I.Ruginienė.
Ji tikisi, kad Seimas išgirs darbuotojų nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės ne skubotai ir kokybiškai.
„Mes tikimės, kad Seimas pagaliau įsiklausys ir nedarys tokių nesąmonių, kaip padarė farsą su ekspertize. Pagrindinis dalykas yra kaštų ir naudos analizė – kokią ekonominę naudą atneš reforma, kas atsitiks su darbuotojais. Mes šiuos klausimus keliame pusę metų ir vis dar negauname atsakymų“, – tvirtino I.Ruginienė.
Nėra kalbos apie valstybinių miškų privatizavimą, nėra kalbos apie miškų mažinimą, nėra kalbos apie kirtimą daugiau nei priauga ir apie tai, kad miško pramonė turėtų sunykti.
Protestuotojai prie Seimo buvo susirinkę su plakatais, kurie skelbė „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim“, „Reikia tikro, apskaičiuoto projekto, o ne vizijos!“, „Nevažinėkit „buldozeriais“ po miškus“ ar „Negalima taip elgtis su Lietuvos turtu“.
„Pats susijaudinimas ir rūpestis plakatuose yra matomas. Nėra kalbos apie valstybinių miškų privatizavimą, nėra kalbos apie miškų mažinimą, nėra kalbos apie kirtimą daugiau nei priauga ir apie tai, kad miško pramonė turėtų sunykti“, – komentavo V. Pranckietis.
Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.