Pasak jo, parlamentas turi laikytis Lietuvos užsienio politikos. Vilnius Himalajų kalnuose esantį Tibetą laiko Kinijos dalimi.
„Tas pareiškimas apie grupę, turbūt, neturi būti eskaluojamas (...). Mes negalime būti dviveidiški: vieniem sakyti vienaip, kitiems sakyti kitaip, turime būti atviri diskusijai. Formalioji pusė mus įpareigoja kalbėti apie vientisą Kiniją ir mes negalime viename kambaryje kalbėti apie vientisą Kiniją, kitame kambaryje – apie Tibeto rėmimą“, – Žinių radijui sakė V.Pranckietis.
Grupės iniciatorius konservatorius Andrius Navickas pirmadienį paskelbė su keliais kolegomis Seime surinkęs 19-os parlamentarų, norinčių joje dalyvauti, parašų, tačiau Seimo pirmininkas ragina „nedaryti tokių posūkių“.
V.Pranckietis sako, kad parlamentarai pagal Seimo statutą gali steigti parlamentines draugystės grupes, tačiau jas skelbti ir pranešti apie jas kitos šalies parlamentui turi Seimo pirmininkas.
Valstybės pozicija turėtų būti derinama su Užsienio reikalų ministerija, prezidente, bendra pozicija neturėtų būti ignoruojama.
Jis tikina, kad statutas jam leidžia to nedaryti.
„Norėčiau, kad man atsakytų į klausimą, kokios šalies parlamentui aš turėčiau pranešti. Mūsų valstybės pozicija ir politika ir pozicija yra vienareikšmiška Kinijos atžvilgiu – mes pasisakome už vientisą Kiniją. Kai esame išrinkti atstovauti valstybę, o ne tik savo nuomonę – mes nuomonių galime kaip asmenys turėti kitokių – valstybės pozicija turėtų būti derinama su Užsienio reikalų ministerija, prezidente, bendra pozicija neturėtų būti ignoruojama“, – teigė parlamento vadovas.
V.Pranckietis pabrėžė, kad Seime buvo gimusi iniciatyva skelbti ir draugystės su Baltarusijos parlamentu grupę, tačiau jis to nepadarė.
Iniciatyvos steigti ryšių su Tibetu grupę opozicijos politikai ėmėsi rugsėjo pabaigoje susitikę su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Anksčiau Lietuvos Seime ryšių su Tibetu grupės buvo registruotos, jos veikė kaip laikinosios grupės.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Lietuva buvo patekusi į Kinijos nemalonę, kai su Dalai Lama Vilniuje 2013 metais susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, kol 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.
Šiemet vasarą Vilniuje, Tibeto skvere, buvo atidengtos dekoratyvinės šios gatvės lentelės lietuvių ir tibetiečių kalbomis.
