„Aš mačiau tą dar dirbdamas Maskvoje. Mačiau, kad bus stengiamasi išsaugoti imperinę sąjungą“, – liudydamas Vilniaus apygardos teisme pirmadienį Sausio 13-osios byloje sakė R.V.Gudaitis.
Tuo laikotarpiu jis buvo išrinktas Kazlų Rūdos rinkiminėje apylinkėje, buvo Lietuvos Aukščiausios Tarybos deputatas, paskelbus nepriklausomybę AT prezidiumo narys. Taip pat anksčiau buvo TSRS liaudies deputatu, priklausė deputatų grupei, kuri dirbo Maskvoje.
„Supratau, kad mūsų laukia labai rimti išbandymai, kad taikiomis priemonėmis mums nepasiseks. Kalbėjome apie scenarijų, jeigu prievarta užimtų Aukščiausiosios Tarybos rūmus, kas vyktų tuo metu.
Kalbėjome apie galimybę, kad galbūt būtų sukurta struktūra, kuri pogrindžio sąlygomis atstovautų Lietuvai, juk žinojome, kaip pokariu veikė Lietuvos partizanai“, – sakė R.V.Gudaitis.
Pasak jo, buvo svarstoma, ką daryti, jeigu Aukščiausioji Taryba bus išvaikyta, o dalis narių suimta. Įtampa augo jau 1990-ųjų spalio ar lapkričio mėnesį.
Šalia Kazlų Rūdos buvo viena didžiausių karinių bazinių, R.V.Gudaitis teigė supratęs, kad tragiški įvykiai gali vykti Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje.
Kalbėdamas apie 1991 metų sausio įvykius, buvęs AT deputatas sakė, kad bet kurią minutę buvo laukiama rūmų šturmo.
Kalbėdamas apie 1991 metų sausio įvykius, buvęs AT deputatas sakė, kad bet kurią minutę buvo laukiama rūmų šturmo.
Šis deputatas su kitais to meto politikais Vilniaus oro uoste turėjo pasitikti delegaciją iš Sovietų sąjungos Aukščiausios Tarybos atstovų, kuri vyko iš Maskvos. Tuo metu tvyrojo didelė įtampa, pažangios jėgos Rusijoje reikalavo Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą aiškintis, kas vyksta Lietuvoje, kodėl kariškiai užima pastatus. Tuo metu jau buvo užimti Spaudos rūmai. Buvo deleguota komisija padėties Lietuvoje aiškinimuisi. Šiai delegacijai vadovavo tuometinės sovietų Baltarusijos AT pirmininkas Nikolajus Dementejus.
Vilniaus oro uoste Lietuvos politikai suprato, kad čia veikia jėgos, kurios nesuinteresuotos, kad lietuviai pasitiktų šią delegaciją.
„Paaiškėjo, kad mus stengiamasi izoliuoti, pradėjo melagingai pranešinėti, kad lėktuvas nenusileis. Mūsų vairuotojas nubloškė nuo kapoto mums sutrukdyti bandžiusius žmones su raudonais raiščiais, jie bandė sutrukdyti kelią prie lėktuvo. Tai buvo Sausio 13-osios ryte“, – pasakojo liudytojas.
Jis sako, jog jam atrodo, kad oro uoste tada girdėjo Juozo Jermalavičiaus balsą, kitų asmenų identifikuoti negali. J.Jermalavičius buvo nuteistas kitoje Sausio 13-osios byloje dėl valstybinio perversmo kartu su Mykolu Burokevičiumi.
Vėliau delegacija buvo nuvežta apie Radijo ir televizijos komiteto pastato, televizijos bokšto, siekiant parodyti, kas įvyko.
Pasak AT nario, nors sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas tiesiogiai jėga Lietuvai negrasino, tačiau AT deputatai suprato, kad Sausio įvykiai negalėjo vykti be jo žinios.
„Unitarinė struktūra, viskas buvo sutelkta vieno žmogaus rankose, be jo žinios tokie dalykai negalėjo vykti, mes tą supratome“, – sakė liudytojas R.V.Gudaitis.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
