V.Razumas, kalbėdamas portalui LRT.lt LMA 75-mečio proga, taip pat pabrėžė, jog šiuo metu viena pagrindinių Akademijos užduočių – pasiekti, kad Lietuva taptų asocijuota Europos branduolinių mokslinių tyrimų centro (CERN) nare.
Kovo 1 d. CERN viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Centro prezidentui Sijbrandui de Jongui perdavė oficialų prašymą. Kovo 15–17 d. turėtų paaiškėti, ar Lietuva bus priimta į didžiausią pasaulyje mokslo laboratoriją. „Valstybės CERN mato kaip didžiulę siekiamybę. Bendradarbiavimas prasideda aukštųjų energijų dalelėmis, o baigiasi meno kūriniais. Neįtikėtina tai, kas ten vyksta, kas tai per kūrinys“, – teigia V.Razumas.
– LMA inicijuoja Lietuvos narystę CERN. Kodėl Lietuvai svarbu priklausyti šiai organizacijai?
Mūsų ekonominė struktūra yra tokia, kad aukštųjų technologijų įmonės yra nišinės. Jos sukuria tik labai nedidelę dalį Lietuvoje kuriamo produkto. Didžiąją dalį kuria tradicinis verslas, tokiems verslininkams nereikia mokslinių tyrimų, inovacijų, jiems kur kas paprasčiau nusipirkti kažką užsienyje, negu pradėti mokslinius tyrimus Lietuvoje.
– Atsiranda daug papildomų galimybių – visų pirma, Lietuvos mokslininkams įsidarbinti CERN. Taip pat atsiveria didžiulės galimybės verslininkams. Nereikia kartotis, kad tai yra didžiausia mokslinė laboratorija pasaulyje, jie turi įvairiausių užsakymų, kuriems rengia uždarus konkursus. T. y. tik savo narėms praneša, kad reikia pastatyti tokį pastatą ar sukonstruoti tokį lazerį, tik šalys narės gali laimėti konkursus. Kelios lietuvių kompanijos jau pardavinėja nemažai įrangos CERN. Lietuvai tapus nare, sąlygos bus dar geresnės. Be to, jeigu reikia, CERN narėms gali finansuoti ir laboratorijų statymą bei steigimą.
Noriu paminėti ir programą „Horizontas 2020“. CERN narės gali jai teikti paraiškas kartu, taigi galimybės laimėti stipriai išauga.
– Paminėjote verslininkus. Lietuvoje verslininkai dar vangiai investuoja į mokslą. Pavyzdžiui, užsienyje kai kur verslininkai universitetams moka už tai, kad studentai atliktų jiems reikalingus tyrimus. Lietuvoje to dar nėra. Kaip manote, kaip reikėtų sudominti verslininkus?
– Mūsų ekonominė struktūra yra tokia, kad aukštųjų technologijų įmonės yra nišinės. Jos sukuria tik labai nedidelę dalį Lietuvoje kuriamo produkto. Didžiąją dalį kuria tradicinis verslas, tokiems verslininkams nereikia mokslinių tyrimų, inovacijų, jiems kur kas paprasčiau nusipirkti kažką užsienyje, negu pradėti mokslinius tyrimus Lietuvoje.
– Lietuvoje reiškiamas susirūpinimas, kad laboratorijose ir naujuose moksliniuose centruose po 10–15 metų gali nelikti ten dirbančių mokslininkų, nes jaunimas nesidomi tiksliųjų mokslų studijomis, o net jas baigę „nuteka“ į užsienio mokslo centrus. To priežastis dažniausiai būna paprasta – pinigai. Ar sutinkate, kad tokia problema egzistuoja?
– Sutinku, žinoma. Ši problema yra akivaizdi. Doktorantūroje studijuojančių studentų skaičius sudaro 45–47 proc. nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Jeigu doktorantas turi šeimą, iš Lietuvoje mokamų stipendijų, nors jas vyriausybė dabar padidino, šeimos neišlaikysi. Baigus studijas gali būti taip, kad atlyginimas bus mažesnis negu stipendija. Mokslininkų atlyginimai Lietuvoje yra 3–5 kartus mažesni nei užsienyje. Taigi žmonės galvoja – kam rinktis profesiją, jeigu negalės išlaikyti savo šeimos.
Aišku, yra jaunų žmonių, kuriems mokslas yra šventas reikalas, ir jie pasirinks tokią profesiją bet kuriuo atveju.
– Ar sutinkate su tuo, kad Lietuvoje mokslo populiarinimo stygius yra opi problema?
Jeigu doktorantas turi šeimą, iš Lietuvoje mokamų stipendijų, nors jas vyriausybė dabar padidino, šeimos neišlaikysi. Baigus studijas gali būti taip, kad atlyginimas bus mažesnis negu stipendija.
– Ne, tikrai nesutinku. LMA tris metus iš eilės koordinavo mokslo populiarinimo projektus Lietuvoje, atlikome daug darbų. Pasakysiu tik vieną pavyzdį – mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuris 2015 m. sulaukė 30 tūkst. lankytojų. Žinodamas tokius skaičius, tikrai nesutinku, kad mokslo populiarinimo veikla Lietuvoje yra niekam nežinoma.
Aišku, mokslininkams su visuomene sunku susikalbėti dėl kelių priežasčių: ne visi mokslininkai sugeba savo darbus pateikti populiariai; mokslo šakų yra tiek daug, kad net mokslininkai, dirbantys gretutinėse šakose, nesusišneka tarpusavyje.
– Kita mokslininkų minima problema – Lietuvoje trūksta originalaus turinio. Ką apie tai manote?
– LMA dirbantis Rolandas Maskoliūnas su komisija atrinko 12 geriausių mokslo populiarinimo bestselerių užsienyje, išvertė juos į lietuvių kalbą, išleido. Knygos pdf. formatu yra sukeltos ir LMA tinklalapyje, kur jas galima atsisiųsti nemokamai. Knygų tiražą teko kartoti, o jų išvežioję esame po visą Lietuvą.
LMA yra parengusi dešimtis trumpų reportažų apie mokslo aktualijas, kurie yra prieinami visiems nemokamai. Visada rekomenduojame juos naudoti per pamokas ir pan.
Kitas dalykas – tai nėra tik Lietuvos problema. Mūsų tyrimai rodo, kad susidomėjimas mokslo populiarinimu nėra toks didelis, kaip mes norėtume, kad būtų. Taip pat ne tik mokslininkai turi populiarinti mokslą. Kiekvienas turi domėtis.
– Kalbant apie originalų mokslo turinį, prieinamą ir suprantamą visiems, tai jo tikrai trūksta. Pavyzdžiui, nėra mokslo naujienų tinklapių, o tie, kurie dabar egzistuoja, jau nusirito iki pseudomokslų. Galėčiau paminėti technologijos.lt, kurio turinys prastėja beveik kasdien.
– Šios problemos sprendimą esame pasiūlę, kai parengėme dokumentą dėl mokslo populiarinimo politikos Lietuvoje. Vienas pagrindinių siūlymų – turi būti sudaryta mokslo populiarinimo taryba, kuri prižiūrėtų centralizuotą mokslo populiarinimo puslapį ir jo turinį. Sakote, technologijos.lt nuėjo pseudomokslo keliu. Taip, tai yra labai paprasta padaryti – pažiūrėkite komercines televizijas, kuriose nuolat rodomi horoskopai, kalbinami „žiniuoniai“ ir pan.
Tikrai juokingai atrodo. Jeigu būtų tinklalapis, kurį prižiūrėtų mokslininkai, visuomenės atstovai ir pan., tokių dalykų būtų išvengta. Tačiau tam reikalingi resursai.
– Kur ir kada planuojate tų resursų gauti?
Mūsų tyrimai rodo, kad susidomėjimas mokslo populiarinimu nėra toks didelis, kaip mes norėtume, kad būtų. Taip pat ne tik mokslininkai turi populiarinti mokslą. Kiekvienas turi domėtis.
– Dokumentas „Mokslo politikos formavimo gairės“ jau yra parengtas. Jį turėtų patvirtinti bent jau Švietimo ir mokslo ministerija. Kai strategijai bus pritarta, turės atsirasti ir resursai. Kol kas žodžiais tam pritarė visi, bet veiksmų dar niekas nesiėmė.
Turbūt puikiai žinote, kad didžioji dalis tokių veiklų yra remiama iš Europos Sąjungos fondų. Kai kurie projektai nėra dar net prasidėję Lietuvoje, o laikotarpis, jeigu pamenate, yra 2014–2020 metai. Įskaitant į mokslo populiarinimo projektus. Kur jie užstrigo – klausimas ne man. Tai yra valstybės politikos klausimas, nes jis liečia ne tik mokslo populiarinimą,bet ir daugybę kitų sričių. O lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, gaunamos iš užsienio, sudaro iki 37 proc. visų lėšų, skiriamų šiai sferai. Kol kas tų pinigų dar nepanaudojome.
– Kodėl mokslo populiarinimas yra svarbus? Kodėl žmonės turėtų turėti bent jau minimalią mokslo ir technologijų žinių bazę? Juk dažnai girdėti, kad mokslas esąs nuobodus, per sudėtingas ir pan. Net pirmųjų lietuviškų palydovų misija ne kartą buvo pavadinta „nereikalingu pinigų švaistymu“.
– Žmonėms būtina turėti kažkokią bazę. Abejingumas mokslui išnyks, kai pradėsime kūrybingai lavinti mokinius ir net darželinukus. Kai užaugs ta karta, kuri mokykloje žinias ne tik „kals“, bet bus ugdoma kūrybingai, tada viskas pasikeis.
Jeigu pamenate, lietuviai po nepriklausomybės atgavimo pradėjo išpažinti visai kitas vertybes. Jiems rūpėjo prekyba Gariūnuose, vinių ir grąžtų vežimas į buvusios Jugoslavijos šalis. Atrodė, kad tai yra gyvenimo prasmė ir taip žmonės susikraus turtus. Jaunimas nesirinko doktorantūros studijų, nes norėjo namo ir „mersedeso“ čia ir dabar, o mokytis juk reikia daug metų. Tas periodas viską labai sugadino, reikia laiko, kad praradimai būtų atstatyti.
Labai teisingas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas statyti mokslo populiarinimo centrą Lietuvoje. Pastatas greičiausiai bus Kaune. Jame ne šiaip bus sunešta sena laboratorinė įranga – centras bus interaktyvus muziejus.
Labai teisingas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas statyti mokslo populiarinimo centrą Lietuvoje. Pastatas greičiausiai bus Kaune. Jame ne šiaip bus sunešta sena laboratorinė įranga – centras bus interaktyvus muziejus.
– Lietuvoje yra mokslininkų, kurie mokslo populiarinimu užsiima savarankiškai. Patys rašo savo tinklalapius (antai Kastytis Zubovas turi konstanta.lt, Sergejus Orlovas – trismegistos.lt), rengia diskusijas ir pan. Kalbėdamasis su jais pajunti, kad jie yra demotyvuoti ne tik visuomenės, kuri dar neįvertina jų darbo, bet ir valstybinių institucijų. Ką jiems patartumėte?
– Finansinė motyvacija išnyko prieš keletą metų. Švietimo ir mokslo ministerija anksčiau rengdavo mokslo populiarinimo konkursus, būdavo skiriamos ir piniginės premijos. Ši veikla dėl finansinės krizės buvo nutraukta. Konkursus norėjo perimti LMA, bet dėl tam tikrų biurokratinių priežasčių mums nebuvo leista tai daryti.
Teikiame naują projektą dėl individualių premijų. Norime, kad jas būtų galima skirti ir fiziniams asmenims. Žiūrėsime, kaip pasiseks tai padaryti.
