Tai jis teigė po penktadienį vykusio susitikimo Vilniuje su Italijos kariuomenės vadu admirolu Giuseppe Cavo Dragone (Džiuzepe Kavu Dragone).
„Kalbame apie dar vieną projektą, kad Italijos kariuomenė gali dalyvauti ir oro gynybos pratybose, arba atvykti jų vienetai ir dalyvauti kartu su mūsų oro gynybos, sausumos ir kitais vienetais Lietuvoje. Tai vyks jau pakankamai greitai, tai mes sutarėme. Ir tai bus pradinis indėlis į oro gynybos sistemos kūrimą NATO rytinėje dalyje“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Rupšys.
„Tai yra džiugi naujiena ir gera žinia iš gerbiamo Italijos kariuomenės vado“, – kalbėjo generolas.
Jis teigė pakvietęs Italiją išbandyti oro gynybos elementus veikiant su Lietuvos kariuomene kitąmet vyksiančiose pratybose „Geležinis vilkas“, „Stiprus grifonas“ bei kituose mokymuose.
NATO šalys šiemet birželį sutarė dėl oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių siekius, kad sąjungininkai sustiprintų oro gynybą regione.
Turint omenyje oro gynybos ginkluotės trūkumą, Baltijos šalys pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Rotacinis oro gynybos modelis turėtų užtikrinti rotaciniu principu dislokuojamas sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemas, kartu stiprinant ir aviacijos pajėgumus.
Pasak Baltijos šalių, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
G. C. Dragone sako, kad šie NATO planai leis „toliau stiprinti NATO integruotos oro raketinės oro gynybos sistemos pasirengimą, ypač per reguliarias pratybas ir rotacinį buvimą“ rytiniame NATO sparne.
Italų naikintuvai šią savaitę baigė keturis mėnesius trukusį jau penktąjį oro misijos budėjimą Lietuvoje.
Italijos kariuomenės vadas taip pat teigė kalbėjęs su Lietuvoje tarnybą atlikusiais pilotais, kurie atliko iki 700 valandų skrydžių, dalyvavo perimant tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius ir skrydžio taisykles pažeidusius Rusijos orlaivius.
Jis misiją vertino kaip „realias pratybas“, kurios leido pilotams sutrumpinti reakcijos, naikintuvų pakėlimo laiką nuo leistinų 15 minučių iki beveik 5 minučių.
„Tai mums davė stiprų atgalinį ryšį ir mes grįžome į Italiją turėdami daugiau žinių, lyginant su tada, kai mes atvykome“, – sakė Italijos kariuomenės vadas.
Italija taip pat yra atsiuntusi apie 260 karių į tarptautinį NATO batalioną Latvijoje.
V. Rupšys su Italijos kariuomenės vadu taip pat sakė aptaręs ir karinę paramą Ukrainai.
„Nedvejojame, kad šiandien ir ateityje nenutrūkstama Vakarų parama Ukrainai ginklais bei reikalingais logistiniais resursais gyvybiškai svarbi. Lietuva nuo pat plataus masto invazijos pradžios buvo nuosekli Ukrainos rėmėja. Remiame Ukrainą ginklų sistemomis, amunicija, kita reikalinga kovine technika, o mūsų instruktoriai vykdo nuolatinį Ukrainos karių bei specialistų rengimą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
G. C. Dragone pabrėžė, kad Italija nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios kartu su NATO partnerėmis Ukrainai teikė „pilną paramą“ tiek nekovinėmis reikmėmis, tiek kovine ginkluote bei technika.
Pasak V. Rupšio, aptartos ir tarptautinių operacijų galimybės Viduržemio jūroje. Nuo 2015-ųjų Lietuva dalyvavo ES operacijoje „Sophia“, skirtoje užkirsti kelią nelegalios migracijos kelią šiame regione, taip pat tęsia dalyvavimą operacijoje „IRINI“.
