„Įvertinus dabartinę Rusijos kariuomenės pajėgumų situaciją (...) šiais metais, kitais metais tikrai galimybė arba tikimybė, kad prasidėtų karas Rusijos ir NATO, yra praktiškai labai žema, ypatingai žema, dėl to, kad jie tokių pajėgumų, kad galėtų grasyti, inicijuoti tą karą su NATO bloku, yra praktiškai neįmanoma“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V.Rupšys.
Vis dėlto jis teigė, kad „sąlygos gali pakisti“, ypač vertinant galimą konfliktų eskalaciją ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio taškuose, tad būtina stiprinti savo karinius pajėgumus.
„Tai galėtų duoti tokį antraeilį, trečiaeilį efektą ir įsižiebti platesnio masto karas. Situacija, kurią matome Artimuosiuose Rytuose, konkrečiai karas Izraelyje, Izraelio vykdoma operacija, ji neįsiplieskia į platesnį karą. Bet kai karai prasideda, kartais nenuspėsi, kaip kas gali pakrypti“, – tvirtino V.Rupšys.
„Todėl tie, kurie sako, kad mums reikia skubėti, būti pragmatiškiems, susikaupusiems teisingai priimti sprendimus ir rengtis būsimam konfliktui, o visų pirma – jį atgrasyti per savo kovinės galios parengtumą, yra teisūs“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ir kai kurie kiti politikai pastaruoju metu ragina ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžia, kad Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.
V.Rupšys pabrėžė, kad kariuomenė rekomenduoja politikams spartinti pajėgumų kūrimą, numatant kuo įvairesnę ginkluotę.
Anot jo, kariuomenės siūlomi prioritetai kalbant apie įsigijimus yra karinės parengties, karinės galios stiprinimas: karinės brigados vystymas „nuo lengvosios iki vidutinės“, jos aprūpinimas pėstininkų kovos mašinomis ir tankais, taip sudarant galimybes mobiliai gynybai su kontrataka.
Valstybės gynimo taryba šią savaitę sutarė, kad Lietuvoje kuriamai divizijai būtų perkami vokiški tankai „Leopard 2“.
Taip pat, anot V.Rupšio, būtina aprūpinti kariuomenę trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis, „kas ir yra daroma“.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad išsiskiriant kariniams ir politiniams vertinimams dėl Rusijos keliamos tiesioginės karinės grėsmės NATO valstybėms ir kokių pajėgumų reikėtų Lietuvai, „kyla kažkokia sumaištis“.
„Dabar yra įdomiai, kai mes turime diskutuoti apie karinį patarimą su tais, kurie nelabai įgalūs kalbėti apie karinį patarimą, kažkokia gaunasi sumaištis. Ir visuomenė, aš bijau, kad kartais toje sumaištyje ne tiek yra pasimetusi, bet kiek išsigandusi“, – kalbėjo V.Rupšys.
„Jokia paslaptis, Rusijos pajėgos vakarinėje Rusijos dalyje yra visiškai įstumtos į karą Ukrainoje, perdislokuotos, reikia laiko jas atstatyti ir taip toliau. Mes sakome faktais ir kariniu vertinimu, kažkas pasako politiškai, kas yra visai vėlgi pagrįsta, pateisinama politiškai. Ir kai tai apibendrini, gaunasi kažkokia sumaištis. Būtų gerai, kad visame sprendimo priėmimo procese kiekvienas darytų savo darbą“, – pabrėžė V.Rupšys.
