Kaip antradienį pranešė kariuomenė, V.Rupšys taip pat aptarė naujas Lietuvos ir Belgijos kariuomenių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) bendradarbiavimo perspektyvas su šalies SOP vadovybe.
V.Rupšys ir M.Hofmanas apsikeitė saugumo situacijos vertinimais bei įžvalgomis, aptarė karinės paramos Ukrainai klausimus, pristatė savo nacionalinių pajėgumų vystymo planus.
Anot pranešimo, Belgijos kariuomenės vadas susitikime pabrėžė, kad abi valstybes sieja tvirtos ilgalaikės karinio bendradarbiavimo tradicijos bei domėjosi kokiomis naujomis formomis Belgijos kariai galėtų prisidėti prie Lietuvos bei viso regiono saugumo.
Kariuomenės teigimu, naujas galimybes atveria ir Lietuvos ir Belgijos SOP bendradarbiavimas. Lietuva prisiėmė atsakomybę vadovauti naujai kuriamai Baltijos šalių Specialiųjų operacijų komponentų komandai, kuri leistų NATO SOP pajėgoms Baltijos jūros regione veikti po vieninga Vadovavimo ir valdymo struktūra.
Lietuvos kariuomenės vado teigimu, Belgijos SOP prisijungus prie šios komandos būtų sustiprintas atgrasymo komponentas ir gynybos pajėgumai.
„Šią savaitę minėsime Lietuvos stojimo į NATO dvidešimtmetį. Nuo pat pirmųjų narystės Aljanse minučių būtent Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai nusileido Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir pradėjo patruliavimą Baltijos oro policijos misijoje“, – vizito metu sakė V.Rupšys.
Kariuomenės vadas padėkojo kolegoms už ilgalaikį įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir „tvirtą dvišalę draugystę“, anot jo, Belgijos kariai yra „nedaloma NATO priešakinių pajėgų bataliono dalis“, jie nepertraukiamai užtikrino savo buvimą Lietuvoje nuo 2017 metų.
Susitikimuose itin perspektyvia Lietuvos ir Belgijos karinio bendradarbiavimo sritimi įvardinta logistika.
„Ši sritis svarbi siekiant užtikrinti karinių vienetų aprūpinimą bei sėkmingas karines operacijas tiek taikos metu, tiek mūšio lauke. Belgijos karinės pajėgos turi itin aukštos kvalifikacijos logistikos specialistus, kurie savo profesionalumą įrodė Lietuvoje dislokuojant pirmąsias NATO priešakinių pajėgų rotacijas“, – nurodo kariuomenė.
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta paramos Ukrainai klausimams.
Ramšteino formate Lietuva kartu su Islandija prisiėmė vadovavimą Išminavimo koalicijai, kurios tikslas – padėti Ukrainos gynybos ministerijai ir kariuomenei atitinkamai humanitarinio ir kovinio išminavimo srityse perkant išminavimo įrangą ir rengiant mokymus. Prie šios koalicijos planuoja prisijungti 21 šalis, tarp jų ir Belgija, jų atstovams pasirašius ketinimų protokolus.
