Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
„Greičiausiai galime jau įvardinti – vakar sprendimais, susitarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos kaip 32-osios NATO narės, ir mes dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru, – LRT radijui antradienį sakė V.Rupšys. – Politiškai tai labai svarbus žingsnis buvo, kariškai pasakysiu, kad tikrai čia tampa dilema Rusijai, dilema, kurią jiems reikės spręsti ir greičiausiai spręsti ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO.“
Jis teigė, jog jo nenustebino pasikeitusi Turkijos pozicija, nes tokią derybinę strategiją, išlaukti paskutinio momento, o tuomet pasakyti savo žodį, šalis demonstruodavo ir anksčiau.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT radijui teigė, kad po paskutinio susitikimo su Turkijos gynybos ministru Briuselyje prieš tris savaites turėjo viltį, „kad priešpaskutinę dieną prieš summitą bus toks sprendimas, nors vakar ryte taip neatrodė“.
„Išties, labai džiuginantis posūkis visos šios istorijos, kuris iš esmės pakeis Baltijos jūros regiono geopolitinę situaciją“, – sakė ministras.
Jis teigė neturintis duomenų, kas Turkijai buvo pažadėta, tačiau pabrėžė, jog tarp šalių visuomet ieškoma kompromiso. Dabar, A. Anušausko manymu, neturėtų būti kliūčių ir dėl Vengrijos tolimesnių žingsnių ratifikuojant Švedijos narystę.
„Manau, kad ne, nes Vengrija niekada labai kategoriškai nesakė, mačiau, kad sekė Turkijos taku, kuris buvo išmintas, manau, šiuo atveju nebus kliūties“, – kalbėjo ministras.
Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.
Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.
