„Kalbant apie visą spektrą finansinių paslaugų reikia aiškiai įsivardinti, ko trūksta ir tik tada bandyti tą spragą užpildyti vienokios ar kito formos finansų įstaiga“, – BNS ketvirtadienį teigė V.Šapoka.
„Stačia galva apsispręsti dėl tokio banko tikrai neskubėčiau, nes yra ir kitų formų, kad tos finansavimo spragos būtų užpildytos (...). Reikia išnaudoti ir kitas formas – investicinius fondus, „Invegą“ turime, taip pat viešųjų investicijų plėtros agentūrą“, – tvirtino ministras.
Pasak jo, galima sutelkti daugiau institucinių investuotojų lėšų, kad būtų kuo plačiau pasinaudota jų galimybėmis.
„Kalbant apie kitas alternatyvas paprastesnėms finansavimo paslaugoms, tai matome kaip galimybę ir spaudimą konkurencijai – tai fintech plėtra“, – sakė V.Šapoka.
Įvertinus nepakankamai socialiai atsakingą užsienio kapitalo bankų veiklą ir menką konkurenciją, krizės tyrėjai Vyriausybei siūlo atlikti galimybių studiją dėl valstybinio banko sukūrimo, kuris teiktų bazines finansines paslaugas, skolintų gyventojams, verslui ir valdžios sektoriui.
Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Toks bankas galėtų būti kuriamas i Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi. Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
