„Jeigu pasižiūrėtume į laikotarpį, kada tos istorijos iškyla, yra tam tikrų sutapimų. Štai Latvijoje prieš rinkimus tos temos iškilo, Estijoje – prieš rinkimus, Švedijoje – prieš rinkimus, Lietuvoje – prieš rinkimus. Aišku, tai gali būti sutapimai, bet gali būti ir ne sutapimai“, – antradienį Liberalų frakcijoje Seime pareiškė ministras, komentuodamas finansų rinkos aktualijas.
Jis taip pat pabrėžė, kad visose šalyse padėtis, susijusi su galimu pinigų plovimu per bankus, yra skirtinga.
„Lietuvos situacija nepalyginama su Estija ir Latvija. Tas verslo modelis, kai bankai labai aktyviai dirbdavo su nerezidentais... Pavyzdžiui, Latvijoje nerezidentų indėlių dalis sudarydavo beveik 50 proc., Estijoje – trečdalį, o Lietuvoje – 2-3 proc. Bet tai, kas vyko prieš dešimtmetį, kai prevencijos reikalavimai buvo nepalyginami su dabartiniais...“, – teigė ministras.
V.Šapoka pranešė, kad neseniai vyko įvairių tarnybų atstovų susitikimas, skirtas „apsitarti dėl strateginės komunikacijos“ šiuo klausimu.
„Šitoje vietoje reikėtų labai atsargiai su komunikacija“, – pridūrė V.Šapoka.
Finansų ministras pabrėžė, kad dabar šalyje veikiantys bankai „su kaupu vykdo visus normatyvus“.
Skandalas dėl pinigų plovimo pirmiausiai kilo dėl „Danske Bank“ Estijos padalinio, per kurį, kaip įtariama, per kelerius metus buvo pervesta apie 200 mlrd. eurų.
Vasario mėnesį įtarimų dalyvavus pinigų plovime kilo dėl Švedijos „Swedbank“ bei Suomijos „Nordea“ bankų, o tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP pranešė apie pinigų plovimo schemą, kurios centre buvo jau žlugęs Ūkio bankas.
Kovą Lietuvoje vyko savivaldos rinkimai, o gegužę vyks prezidento ir Europarlamento rinkimai.
