Savivaldybės atstovams reikalaujant, jog finansų ministras pateiktų pasižadėjimą, kad „Lietuvos energija“ tikrai išpirks trečiąją termofikacijos elektrinę (TEC-3) mainais už tai, kad savivaldybė patvirtintų didesnį naujos jėgainės aukštingumą, finansų ministras teigia negalintis pasirašyti tokio pasižadėjimo.
„Finansų ministerija yra akcininkas įmonės, bet rašyti finansų ministrui pasižadėjimus tose srityse, kur turi vykti natūralūs ūkiniai santykiai, manau, iš finansų ministro pusės tų pažadų tikrai nereikia. Reikia kelti klausimą iš kitos pusės, ar savivaldybei tikrai reikia investicijų, jeigu daro tokius žingsnius? Na, o investicijų sumos yra tikrai įspūdingos, tai, manau, kad tą sutarimą „Lietuvos energija“ su savivaldybe gali tikrai surasti – ir dėl vienos, ir dėl kitos elektrinės“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V.Šapoka.
Jis sakė tikintis, kad savivaldybė ir „Lietuvos energija“ susitars, o jei joms nepavyktų, veiksmų galėtų imtis ir Vyriausybė.
„Jeigu atsitiktų taip, kad Vilniaus miesto savivaldybė parodytų, kad negeba išspręsti šitos problemos, tokiu atveju į savo rankas paimtų Vyriausybė, bet aš tikiuosi, kad šito neprireiks“, – tikino V.Šapoka.
Vyriausybė galėtų pati priimti sprendimą, kuris leistų statyti aukštesnius jėgainės įrenginius nei leidžiama dabar, tačiau procedūros užtruktų ilgiau, be to, miesto valdžia turėtų teisę skųsti tokius Vyriausybės sprendimus teismui.
Vilniaus savivaldybė siekia, kad „Lietuvos energija“ išpirktų šiuo metu neveikiančią ir nuostolingą TEC-3, o mainais už tai sutiktų patvirtinti „Lietuvos energijos“ kogeneracinei elektrinei reikalingą aukštingumą. Dėl to savivaldybė ir įmonė ginčijasi jau daugiau nei metus.
Pasak „Lietuvos energijos“ atstovo Nerijaus Rasburskio, jeigu nepavyks susitarti iki vasario pradžios, projektas gali vėluoti 6-7 mėnesius.
Pirmadienį savivaldybės ir „Lietuvos energijos“ atstovai sutarė, kad bus ieškoma teisinė forma, kaip garantuoti savivaldybei, kad bendrovė įsigis TEC-3 už nepriklausomo vertintojo nustatytą kainą.
Finansų ministerija sausio pradžioje kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir teigė, kad neišsprendus klausimo dėl Vilniaus elektrinės aukštingumo, projektui iškils grėsmė, Europos investicijų bankas bei rangovai turės teisę iš „Lietuvos energijos“ reikalauti sankcijų.
88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos, projektą finansuoja Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati „Lietuvos energija “. Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).
