V.Sinkevičiaus nuomone, Seimo skubėjimas priimti tyrimo išvadas rodo, kad Seimo valdančioji dauguma jau yra apsisprendusi dėl būsimų sprendimų, susijusių su LRT valdymu. Be to, tvirtina V.Sinkevičius, tai rodo, kad valdančioji dauguma taip pat nėra nusiteikusi laukti Konstitucinio Teismo išvadų, į kurį kreipėsi Seimo narių grupė.
„Glumina ir netgi labai stebina tai, kad Seimo komitetas, svarsto nutarimo projektą, ar pritarti išvadoms. Bet Konstitucija ir įstatymai, seimo Statutas reikalauja svarstyti išvadų turinį. Komisijos išvados nesaisto Seimo. Seimas turi parodyti savo požiūrį į komisijos atliktą darbą. Jis privalo išnagrinėti komisijos išvadų turinį, pasižiūrėti, ar visi teiginiai yra argumentuoti“, – akcentuoja V.Sinkevičius.
Tik tada, tikina Konstitucijos ekspertas, Seimas gali spręsti, ar pritarti visoms išvadoms, ar pritarti tik iš dalies: „Bet šito nenorima daryti. Seimas vėl rizikuoja. Jeigu išvados bus svarstomos taip, kaip buvo svarstoma antradienį ryte viename iš komitetų, tai būtų pagrindas vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą ar Seimo nutarimas pritarti išvadoms pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai.“
V.Sinkevičiaus teigimu, jeigu Konstitucinis Teismas vis dėlto nuspręstų, kad nutarimas prieštaravo Konstitucijai, o komisijos išvadų pagrindu būtų jau išleisti nauji teisės aktai, pastarieji būtų paprasčiausiai laikomi negaliojančiais.
„Jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad Seimas viršijo įgaliojimus, sudarydamas komisiją arba patvirtino tokias išvadas, kurių negalėjo patvirtinti, tai tos išvados bus niekinės, jos bus išmestos į šiukšlių dėžę. [...] Būtų tuščiai sugaištas laikas, tuščiai išnaudoti mokesčių mokėtojų pinigai ir pasiektas tik vienas parodymas, jog buvo siekiama visai ne tų tikslų, dėl kurių buvo sudaryta komisija“, – LRT RADIJUI sako V.Sinkevičius.
Jis pabrėžia – nors visuomeninio transliuotojo valdymo modeliai gali būti įvairūs, esminis dalykas išlieka – politikai negali daryti įtakos visuomeninio transliuotojo valdymui. Dėl šios priežastis konstitucinės teisės žinovas tikisi, kad pasiūlytas modelis nebus priimtas.
Tikiuosi, kad tas modelis, kuris yra pasiūlytas išvadose, bus atmestas.
„Tikiuosi, kad tas modelis, kuris yra pasiūlytas išvadose, bus atmestas. Visi modeliai juk turi būti nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Jeigu mes dabar pažiūrėsime į komisijos išvadas, tai komisija sukritikavo daugiau netinkamą galbūt atskirų asmenų veikimą, teigia, kad kai kurie asmenys netinkamai atliko pareigas, bet kuo čia dėtas modelis?“ – svarsto V.Sinkevičius.
Jo aiškinimu, Konstitucinis Teismas ir dabar laikosi pozicijos, jog šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą: „Griauti šį modelį nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai svarius argumentus. Jų kol kas nėra. yra politinė valia pakeisti valdymą ir padidinti politikų įtaką nacionalinio transliuotojo valdymui. Tai reiškia – programų turiniui.“
V.Sinkevičius taip pat priduria – nors Seimas tvirtina, kad balsuoti galima tik už visą pataisų paketą, kaip tik yra priešingai: „Konstitucinis Teismas daug kartų yra pasakęs, kad Seimas turi parodyti savo požiūrį į komisijos atliktą darbą. Jis gali pritarti iš dalies, jis gali visai nepritarti, jis gali išimti atskiras dalis ir išimti dėl vienos priežasties: galbūt kai kurie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais, nėra pakankamai argumentuoti? Kiekvienas teiginys turi būti pagrįstas įrodymu.“
Seimas, tvirtina V.Sinkevičius, nėra įpareigotas pritarti visoms išvadoms, nes tai būtų antikonstitucinis reikalavimas.
