„Deja, mūsų jūra patenka tarp 5 užterščiausių jūrų pasaulyje“, – ketvirtadienį viešėdamas Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto direkcijoje sakė eurokomisaras.
Jūros vandeniui atsinaujinti prireikia apie 30 metų. Politikas siekia suvienyti aplink Baltijos jūrą gyvenančias šalis, kad šios nieko nelaukdamos imtųsi jūros švarinimo.
Anot politiko, būtina užtikrinti, kad į vandenį nepatektų maistinės medžiagos, būtų efektyviau surenkamas mikroplastikas. Svarbu visose šalyse keisti praktiką ir mažinti pesticidų naudojimą.
V.Sinkevičius užsiminė ir Baltijos jūros valymą. Jo teigimu, tai jau antrasis etapas, galimas tik po to, kai sustabdomi taršos šaltiniai.
„Mano tikslas yra, kad Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai suderintų ir rugsėjo pabaigoje pasirašytų bendrą įsipareigojimų deklaraciją imtis ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kad Baltijos jūra nebebūtų teršiama“, – BNS ketvirtadienį telefonu sakė V.Sinkevičius.
Mažiau pesticidų
Anot jo, deklaracija šiuo metu dar tik derinama, todėl apie konkrečias priemones kalbėti anksti, tačiau tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių.
„Be jokios abejonės, turėtų būti ir įsipareigojimai įgyvendinti pokyčius žuvininkystėje, kad ji būtų kuo tvaresnė“, – teigė eurokomisaras.
Anot V.Sinkevičiaus, deklaracijoje šalys greičiausiai įsipareigos išvalyti atskiras Baltijos jūros vietas.
Tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių.
„Manau, bandysime sutelkti resursus, programas, galbūt ir šalių narių biudžetuose atsiras tam skirtos atskiros eilutės, tačiau tai gali vykti tik tuomet, kai mes užkertame kelią taršai, jos šaltiniams“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pasak jo, šioje deklaracijoje numatytiems tikslams finansavimą skirs ir Europos Sąjunga.
„Programa „LIFE“ ir kitos programos nuolat rėmė įvairias misijas Baltijos jūroje ir nesiruošia nieko keisti. Lygiai taip pat nedidelis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, jis taip pat skyrė pinigų taršos mažinimui“, – sakė V.Sinkevičius.
Kaip teigė eurokomisaras, dar per anksti kalbėti, kiek reikės lėšų deklaracijoje numatytiems tikslams įgyvendinti.
„Europos Komisija paskelbė labai aiškiai, kad Europos žaliasis kursas ir skaitmenizacija yra du pagrindiniai prioritetai naujos finansinės perspektyvos ir Europos Sąjungos atstatymo plano, kuriam skirta papildomai 750 mlrd. eurų (...) Šiuo metu svarbiausias akcentas – finansavimas aplinkos apsaugai didėja ir tai padidina galimybes įgyvendinti deklaraciją“, – kalbėjo jis.
Anot eurokomisaro, bendrą deklaraciją Palangoje rugsėjo mėnesį turėtų pasirašyti Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.
„Pirmiausia įsipareigojimai bus labai konkretūs. Kalbame apie konkrečius tikslus. Planuojame kasmet ne tik stebėti, bet ir susirinkti su ministrais. Antras susitikimas galimai būtų Vokietijoje. Kasmet atnaujinti informaciją, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė V. Sinkevičius. Politikas viliasi, jog programa bus įgyvendinama ne tik per penkerių jo darbo metų kadenciją, bet ir tęsiama vėliau.
Eurokomisaras mano, jog aplinkosauginės priemonės padės Klaipėdos uostui sumažinti trintį su bendruomene, kuri nuolat skundžiasi dėl uosto keliamo triukšmo ir taršos.
„Tai gali būti impulsas sumažinti tai trinčiai. Galų gale, Klaipėdos uostui tapti stipriausiu ne tik pagal krovą, bet ir žaliu Baltijos regiono uostu“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Viena užterščiausių jūrų pasaulyje
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.
„Baltijos jūros užterštumą lemia ne tik jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka, žema vandens temperatūra, bet ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, netvari žvejyba, be jokios abejonės, šiukšlės“, – aiškino V.Sinkevičius.
Be to, problemų kelia ir tai, kad po Antrojo pasaulinio karo keliose Baltijos jūros vietose buvo paskandintos Vokietijoje sukaupto cheminio ginklo atsargos.
Nuotekas panaudotų ūkininkai
Kartu su eurokomisaru direkcijoje viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano, jog Klaipėdos uostas gali tapti pirmuoju, kuris imsis naujų priemonių įgyvendinimo. Kai kurias iš priemonių jis vadina elementariomis, tačiau itin efektingomis.
„Kalbant apie nuotekas, vien uosto teritorijoje yra iki 80 išleidžiamų nuotekų vamzdynų. Tad nuotekų monitoringo, lietaus vandens, oro užterštumo matavimo stotelių turėtų atsirasti dešimtimis ir kartais daugiau. Nuolatinis monitoringas aplink uostą esančių teritorijų, atliekų tvarkymas, elektromobilių įdiegimo ir kitos dabar jau turimos priemonės, kurias įdiegus būtų galima uoste žymiai pakeisti taršos ir triukšmo rodiklius. Įvertinome kitų uostų praktiką, tai realu, įmanoma, nereikalauja didžiulių išteklių“, – kalbėjo K. Mažeika.
Kalbant apie nuotekas, vien uosto teritorijoje yra iki 80 išleidžiamų nuotekų vamzdynų.
Paklaustas, kodėl visgi toliau aidi bendrovės „Klasco“ vardas, mat gyventojai skundžiasi nuolatinėmis dulkėmis, triukšmu, o aplinkosaugininkai nurodo, jog į marias teka užterštos nuotekos, K. Mažeika sako, jog nauji reikalavimai privers įmonę pasitempti.
„Tiek „Klasco“, tiek kitos įmonės, kurios mažiau laikosi arba ne taip atsakingai žiūri į aplinkosauginius reikalavimus, turės pasitempti ir lygiuotis į bendrą politiką, tai yra žalio uosto idėją. Visos priemonės, kurios turės būti įgyvendintos vienoje ar kitoje įmonėje, turės būti įgyvendintos ir šiose įmonėse. Gyventojams tai yra gera žinia. Tos įmonės turės keisti savo veiklos pobūdį, imtis priemonių, kurios neleistų nukrypti nuo žaliojo kurso“, – kalbėjo V. Mažeika.
Aplinkosaugininkai ne kartą užsikfavo, jog iš bendrovės „Klasco“ į marias teka užterštos nuotekos, tačiau konkrečių veiksmų nesiimta. Nuotekose aptikta azoto, mat įmonė perkrauna trąšas. Ir tai tik vienas pavyzdžių iš Klaipėdos uosto.
K.Mažeika teigia, jog planuojama, kad tokios nuotekos, kurios pripildytos trąšų, keliaus į specialius rezervuarus, o vėliau ūkininkai šį vandenį galėtų panaudoti laistymui.
Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika patikino, jog ministerija pasirūpins, „kad šita diskusija neliktų vienkartinė, šiandienos, o būtų iš tikrųjų išplėtota į didelę visą apimančią uosto švarinimo ir žalinimo plėtros programą su konkrečiais veiksmais ir priemonėmis“.
Liepos 7 dieną Klaipėdoje vyks uosto plėtros tarybos posėdis. Jame bus nagrinėjami ir aplinkosauginiai klausimai.
