Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį savo metiniame pranešime pasiūlė iki 2030 metų bent 55 procentais sumažinti taršą Europoje. Anksčiau buvo numatytas 40 proc. tikslas.
Ambicingesnį tikslą remia Prancūzija ir Vokietija, taip pat nemaža dalis europarlamentarų, bet jį kritikuoja Vyšegrado grupės šalys su Lenkija priešakyje.
Nesant tikslių skaičiavimų, Lietuvos vyriausybės atstovai naujus klimato tikslus iki šiol vertindavo atsargiai dėl galimos naštos transporto ir žemės ūkio sektoriams.
V.Sinkevičius BNS sakė, kad Lietuvos vyriausybė turės peržiūrėti savo nacionalinį planą, tačiau ji tam turi įrankių – papildomos lėšos numatomos ES atsigavimo fonde, naujame biudžete ir vadinamajame Teisingos pertvarkos mechanizme.
„Lietuva turės peržiūrėti savo energetikos ir klimato kaitos planą pagal naująjį tikslą. Bet Lietuva turės įrankius tam įgyvendinti – tai „NextGenerationEU“ papildomas finansavimas, naujoji finansinė perspektyva ir Teisingos pertvarkos mechanizmas“, – kalbėjo eurokomisaras.
„Lietuvoje, kiek žinau, yra Ekonomikos DNR planas, bet detalaus plano, kaip bus panaudojamos žymiai išaugusios ES investicijos, nėra, ir, manau, tai yra puikus būdas pasidaryti namų darbus ir susieti naujuosius tikslus su šių lėšų panaudojimu“, – sakė V.Sinkevičius.
Siekiant lėtinti klimato kaitą, Europos šalys žada mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tam reikės didinti energijos efektyvumą, daugiau investuoti į anglies dioksido sugavimo ir saugojimo technologijas, elektrifikacijas ir alternatyvas iškastiniam kurui, renovuoti namus, skatinti vartotojus keisti savo įpročius.
