„Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, kad Teismas turi galimybę paankstinti bylos sprendimą, atsižvelgdamas į bylos reikšmę. Čia byla ypatingos reikšmės ir akivaizdu, kad ji bus nagrinėjama skubos tvarka“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui sakė V.Sinkevičius.
Opoziciniai konservatoriai yra patvirtinę, kad ketvirtadienį ketina surinkti parašus dėl kreipimosi į KT dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo.
Konstitucinis Teismas kreipimosi imtųsi be eilės, jei visas Seimas kreiptųsi nutarimu, o grupės Seimo narių kreipimąsi nagrinėtų bendra tvarka – tai gali užtrukti iki metų. Tačiau KT gali kreipimosi imtis be eilės.
Seimas antradienį iš naujo suteikė įgaliojimus atnaujintai Vyriausybei, bet opozicija kelia klausimus dėl pasirinkto kelio.
Įgaliojimai S.Skvernelio vadovaujamam kabinetui suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.
Opozicija teigia, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje įtvirtinta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami tik balsuojant dėl jos programos.
Opozicijos politikai taip pat kelia klausimą, ar KT pripažinus įgaliojimų suteikimą prieštaraujančiu Konstitucijai galiotų tokios Vyriausybės priimti sprendimai.
Anot V.Sinkevičiaus, „visi Vyriausybės nutarimai bus laikomi teisėtais, kol Konstitucinis Teismas nepasakys kitaip“.
„Viskas, ką priims Vyriausybė, net ir esant šiai dviprasmiškai situacijai, ar teisiškai gavo įgaliojimus, ar vis tik negavo įgaliojimų, visi Vyriausybės nutarimai bus laikomi teisėtais, kol KT nepasakys kitaip. Ir konstitucinio Teismo nutarimas atgal negalios, jis galios tik priekį, todėl nereikia baimintis, kad viskas, ką atlieka Vyriausybė, (būtų – BNS) neteisėta, taip nėra“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Vyriausybės programos tvirtinimas Seime būtų užtrukęs ilgiau, nei įgaliojimų grąžinimas vienu balsavimu.
Pasitikėjimo Vyriausybe pasitikrinimo Seime prireikė, nes nuo Sauliaus Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.
Liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoj Eimučio Misiūno tapo taip pat Lietuvos lenkų atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė, o Žemės ūkio ministerijoje Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.
