Abu pašnekovai aktualijų laidoje „15/15“ aptarė prezidento G.Nausėdos atsakymą I.Šimonytei.
Atsakydamas į premjerės laišką, šalies vadovas ją informavo, jog tęs ilgametę praktiką, kai Europos Vadovų Taryboje valstybei atstovauja prezidentas. G.Nausėda tai grindžia konstituciniais prezidento įgaliojimais ir ilgamete tradicija.
– Pone Sinkevičiau, Konstitucija sako, kad užsienio politiką Prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe. Ar G.Nausėda parašydamas laišką premjerei I.Šimonytei, kuriame išsako neigiamą poziciją dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje, nepažeidžia pagrindinio šalies įstatymo?
– Man atrodo, nepažeidžia, o pats laiškas remiasi Konstitucija. Ir ne tik straipsniu, kurį minite, bet ir kitu, kuris sako, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei. 84 straipsnio pirmas punktas rašo, kad šalies vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Prezidentas naudojasi Konstitucijos suteiktais įgaliojimais, juos gina, kurie jam yra priskirti. Galbūt reikėtų kelti klausimą priešingai: ar pozicija, kurią kelia partija (konservatorių) suderinama su Konstitucija, jog šalies prezidentas neturėtų vykti į Europos Vadovų Tarybos posėdžius? Formuluoti problemą ir grasinti ją spręsti teisiniu būdu – ar tai nepažeidžia Konstitucijos?
– Pone Sinkevičiau, konservatoriai sako, kad Europos Sąjungos reikalai yra labiau vidaus politikos, o ne užsienio reikalai ir tai turėtų būti perleista į Vyriausybės rankas. Kaip tai vertinate?
– Nei Konstitucinis Teismas, nei kas nors iš teisininkų dar nėra atsakęs į klausimą, kas yra pagrindiniai užsienio politikos klausimai, kuriuos sprendžia prezidentas.
Bet jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucinį aktą dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, jis sukonstruotas taip, kad Seimas ir Vyriausybė įsitraukia į procesus gavus ES pasiūlymą priimti teisės aktą, bet tai nieko nereiškia, ir yra tik nuomonė.
Pagal Konstituciją užsienio politiką vykdo tik prezidentas, tad pasikartosiu, Vyriausybė ar Seimo komitetai užsienio politikos nevykdo, jų nuomonės atsiklausiama tik dėl mandagumo.
Europos Sąjungos sutartyje, Europos Vadovų Tarybos darbo aprašuose įtvirtintos nuostatos, jog valstybė savarankiškai sprendžia, kas jai atstovauja, prezidentas ar ministras pirmininkas. Europoje iš 27 valstybių tik keturioms atstovauja prezidentai, tai yra Prancūzija, Kipras, Rumunija ir Lietuva.
Kodėl joms atstovauja prezidentai? Nes ten prezidentai gali daryti poveikį vyriausybių sprendimams. Mūsų Konstitucija sukonstruota truputį kitaip.
– G.Nausėda įtakingas Vyriausybėje?
– Visiškai neįtakingas, jis jokio poveikio Vyriausybei daryti negali. Bet mūsų Konstitucija sukonstruota kitaip ir negalime nekreipti dėmesio į keletą labai svarbių sakinių – kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus.
Jeigu grasinama, kad bus imtasi kažkokių teisinių veiksmų, priimtas vyriausybės pritarimas ar įstatymas, ir paskui kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tai aš manau, kad to nepakaks. Jeigu bus bandoma suvaržyti Respublikos Prezidento įgaliojimus įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir panašiai, mano nuomone tai prieštarautų Konstitucijai.
– Pone Januška, G.Nausėda laiške I.Šimonytei teigia, kad laikosi Konstitucijos numatytų šalies vadovo įgaliojimų ir ilgametės tradicijos, bet ši tradicija yra susiformavusi politikams susitarus. Jūs prisimenate, kaip buvo suformuota šis susitarimas?
– Konstitucijoje yra trys esminės sąvokos: atstovavimas, sprendimas ir vykdymas. Prezidento laiške yra svarbiau tai, ko jis nepasako, nei pasako, o jame jis kalba tik apie atstovavimą, kuris tarptautiniuose santykiuose suprantamas visai kitaip. Tai atstovavimas šaliai valstybinių vizitų metu, bet ne Europos Sąjungos posėdžiuose.
Antra esminė Konstitucijos sąvoka – sprendimas. Gal tai sprendimas, bet tuomet reikėtų sakyti, kad Prezidentas neišsprendė daugybės klausimų, kurie yra Europos Sąjungos reikalai. Kalbu apie iki šiol neišspręstą Astravo elektrinės problemą, „Nord Stream“ dujotiekio klausimą. Tai yra svarbiausi užsienio politikos klausimai. Aš manau, kad šis Prezidento laiškas yra apgailėtinas. Nes jis rėmėsi ne konstituciniais straipsniais, o politine praktika, kurios iš tikrųjų nėra.
G.Nausėda remiasi atstovavimo principu ir praktika. Politinio atstovavimo principas nieko nereiškia, o politinės praktikos principas buvo tik su viena prezidente – Dalia Grybauskaite. Taip pat buvo praktika, kai premjeras Andrius Kubilius ir prezidentė D.Grybauskaitė pasikeisdami dalyvavo Europos Vadovų Taryboje.
– Jei G.Nausėda su I.Šimonytė būtų pasidalinę pareigas Lietuvai svarbiais klausimais, sprendimus būtume galėję turėti palankesnius, nei turime dabar?
– Be abejo, praktika tokia galėjo būti. Užsienio politikoje yra daug svarbių klausimų, tokių kaip Astravas, Krymas ir t.t., bet sprendimų nėra. Prezidentas laiške mini žodį gynyba, ginti, apginti interesus, lyg į karą važiuotų. Tačiau paskutinėje Vadovų Taryboje prezidentas neapgynė visų punktų, nors mandatas tai padaryti buvo suteiktas.
Važiuodamas ir nesidalindamas pareigomis su Vyriausybe, G.Nausėda nevykdo mandato, o laiške to sąmoningai nemini, svarstydamas, kad šis laiškas gali būti pagrindas teikti konservatoriams skundą į Konstitucinį Teismą, kur sprendimas galėtų būtų ne jo naudai.
– Pone Sinkevičiau, šis klausimas yra susitarimo reikalas, kurio, akivaizdu – nėra. D.Grybauskaitė galimai važiuodavo nes su ja dirbę premjerai nebuvo pakankamos kvalifikacijos šiam atstovavimui. Dabar konservatoriai pageidauja Premjeres atstovavimo. Ar neatrodo, kad tai savotiškas mėtymasis pirmyn-atgal, pagal tai kas palankiau. Kaip ta išspręsti?
– Turi būti politinis susitarimas. Mane stebina, kai prezidentas su ministre pirmininke šiuo klausimu susirašinėja laiškais vietoj to, kad normaliai susitikę aptartų ir nedirgintų visuomenės.
Laiškas nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, norint į jį kreiptis turi būti konkreti įstatymo nuostatą, kuri galimai prieštarauja. Kokią konkrečią nuostatą jie ginčys? Tokių nuostatų nėra. Tai reiškia, jei nepavyks sutarti politiniu lygmeniu, reikia keisti Konstituciją ir įrašyti nuostatą, kuri leistų ministrui pirmininkui dalyvauti EVT.
Visą aktualijų laidos „15/15“ įrašą rasite videogalerijoje.
