Po teismo sprendimo Seime pradėjo virti aistros dėl apkaltos V.Gapšiui. „Savaitės“ kalbintas autoritetingas teisininkas sako, kad Seimo statuto nuostatos, neleidžiančios pradėti apkaltos, prieštarauja Konstitucijai.
Po dvejų metų nagrinėjimo Apeliacinis teismas konstatavo, kad 2004–2006 m. Darbo partijoje dvejopa buhalterija vesta – nuslėpta kone 15 mln. eurų partijos pajamų ir išlaidų. Tačiau, anot teismo, tai ne sukčiavimas, bet mokesčių vengimas.
Todėl V.Uspaskichas atsipirko beveik 7 tūkst. eurų, V.Gapšys – 3,6 tūkst., o partijos finansininkė Marina Liutkevičienė – beveik 6 tūkst. eurų baudomis.
Apeliacinės instancijos teismo kolegijos pirmininkė Violeta Ražinskaitė aiškina, kad toks sprendimas priimtas dėl pernai pakeistos teismų praktikos – mokesčių vengimas kvalifikuojamas ne kaip sukčiavimas. Be to, teisėja turėjo priekaištų ir prokurorams: perkvalifikuojant kaltinimus į sukčiavimą kaltinamiesiems nebuvo sudaryta galimybė išsamiai su jais susipažinti, kaltinamasis aktas esą buvo parašytas netinkamai.
„Apeliacinis teismas įžvelgė požymių, kad galėjo būti padarytas ne turtinis, bet finansinis nusikaltimas, t.y. neteisingų duomenų apie pelną, pajamas ar turtą pateikimas, tačiau bylą nutraukė, nes pirmos instancijos teismo metu suėjo senaties terminas.
Beje, bylą perduodant pirmos instancijos teismui šie veiksmai prokurorų buvo kvalifikuojami būtent kaip neteisingų duomenų apie pelną, pajamas ar turtą pateikimas valstybės institucijoms, o ne kaip sukčiavimas. Kaltinimui nepasitvirtinus Apeliacinis teismas nuteistuosius išteisino, bylą dėl seno kaltinimo nutraukė, kadangi prieš kelerius metus suėjo senaties terminas“, – sako V.Ražinskaitė.
Apeliacinis teismas paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą išteisinti Darbo partiją kaip juridinį asmenį. Todėl jai nereikės grąžinti valstybės dotacijų. Šį Apeliacinio teismo sprendimą per tris mėnesius gali skųsti prokuroras ir nuteistieji, tad bylą greičiausiai dar revizuos Aukščiausiasis Teismas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia negalinti komentuoti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos, tačiau pirmadienį tuoj po teismo sprendimo pareiškė, kad kol kas Lietuvoje „apsimoka“ sukčiauti, vengti mokesčių.
„Prezidentė dar 2010 metais siūlė Seimui 10 kartų padidinti baudas už sunkius ir apysunkius korupcinius ekonominius, finansinius nusikaltimus, kad asmenys, padarę baudžiamąsias veikas, neatsipirktų simbolinėmis baudomis. Seimas tuo metu sutiko padidinti tik 5 kartus, todėl toliau yra ta problema, kad galiojančios ir padidintos baudos neatgraso nuo tokių nusikaltimų“, – teigia prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Prezidentė Seimui pateikė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma užkirsti kelią reorganizuoti arba likviduoti juridinius asmenis, kuriems pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesvarbu, ar tai partija, verslo ar kita įmonė.
Po Apeliacinio teismo sprendimo sukruto ir opozicija. Konservatoriai reikalauja pradėti V.Gapšio apkaltą Seime, vasario 17-ąją jie nori sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
„Aš tikiuosi, kad ir valdantieji prisijungs prie mūsų iniciatyvos“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė atremia, kad pradėti apkaltą nėra jokio pagrindo. Ji konservatoriams priminė, kad šie, praeitos Seimo kadencijos metu būdami valdančiaisiais, nepradėjo apkaltos konservatoriui Rokui Žilinskui, kuris dar iki tapdamas parlamentaru įsivėlė į konfliktą su pareigūnu ir už tai buvo nuteistas.
„Taigi praktika Seime jau yra suformuota, be reikalo konservatorių atstovai ir vadovai piktinasi. Jie pamiršo, kaip jie patys elgėsi R. Žilinsko atveju. Jie suformavo tą praktiką Seime ir mes ja toliau vadovausimės. Šiuo atveju pagrindo vykdyti apkaltos procedūrą Seimo nariui V.Gapšiui nėra, nes pagal teismo sprendimą veikos, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo padarytos iki jam tampant Seimo nariu – jis dar nebuvo davęs priesaikos ir nebuvo Seimo nariu“, – aiškina L.Graužinienė.
Šiuo atveju pagrindo vykdyti apkaltos procedūrą Seimo nariui V.Gapšiui nėra, nes pagal teismo sprendimą veikos, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo padarytos iki jam tampant Seimo nariu – jis dar nebuvo davęs priesaikos ir nebuvo Seimo nariu, – aiškina L.Graužinienė.
Paklausta, ar ketina atsiklausti Konstitucinio Teismo, ar tokia „Seimo praktika“ neprieštarauja aukščiausiam šalies įstatymui, Seimo Pirmininkė kategoriška: „Aš asmeniškai tikrai nematau pagrindo dar kartą trukdyti Konstitucinį Teismą, nes Konstitucinio Teismo darbas mokesčių mokėtojams taip pat kainuoja.“
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius tikina, kad Seimui pasitikrinti vertėtų. Anot profesoriaus, pagal Konstituciją neturi reikšmės, kada asmuo padarė nusikaltimą, o Seimo statuto nuostatos, neleidžiančios pradėti apkaltos, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai.
„Jeigu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ir nuosprendis įsiteisėja, Seimas turi pradėti apkaltą tokiam asmeniui ir šalinti jį iš Seimo, nes Seime nusikaltėliams ne vieta. [...] Seimo statuto nuostatos, kurios neleidžia pradėti apkaltos asmeniui už nusikaltimą, padarytą iki jam tampant Seimo nariu, prieštarauja Konstitucijai, nes jos nepagrįstai susiaurina Konstitucijoje numatytos atsakomybės ribas“, – tvirtina MRU Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. V.Sinkevičius.
Paklaustas, ką tokiu atveju reikėtų daryti, V.Sinkevičius sakė: „Šiuo atveju yra kelios galimybės: arba Seimas turėtų pakeisti statutą ir panaikinti šią Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą, arba visas Seimas ar Seimo narių grupė turi kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tada Konstitucinis Teismas pašalins šią nuostatą iš statuto.“
