2021 06 15

V.Sinkevičius stebisi Seimo aplaidumu: piliečiai neteks konstitucinės teisės

Situacija, jog Lietuvos piliečiai nuo liepos 1-osios negalės inicijuoti referendumų, nes nebus galiojančio, juos numatančio įstatymo, yra skandalinga, sako konstitucionalistas Vytautas Sinkevičius. Kad tai – nedovanotina, anksčiau pažymėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Skaitydamas metinį pranešimą, jis išdėstė keletą siūlymų, kurie lengvintų referendumų iniciatorių dalią. Visgi panašu, kad valdantieji neskubės jų realizuoti.
Vilniaus savivaldybėje vyksta išankstinis balsavimas prezidento rinkimų antrajame ture
Balsavimas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Metinį pranešimą, kuriame užsiminė apie siekį sudaryti „realias sąlygas“ Lietuvos piliečiams pareikšti savo valią referendumuose, šalies vadovas Seime perskaitė birželio 8-ąją.

Jis pasiūlė ilginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį ir suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu.

Be to, prezidentas išreiškė pasipiktinimą, kad Seimas iki šiol nepriėmė konstitucinio Referendumo įstatymo. O tai esą turės pasekmių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – kalboje pažymėjo G.Nausėda.

Priimti įstatymo Seimas nesuspės

Beveik prieš metus Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog 2018-ųjų Referendumo įstatymo redakcija pagal priėmimo formą prieštarauja Konstitucijai ir negali būti taikoma – ji turėjo būti priimta kaip konstitucinis įstatymas.

Šį išaiškinimą KT oficiailiai nutarė paskelbti po metų, tai yra 2021-ųjų liepą, kad iki tol Seimas spėtų pašalinti teisinio reguliavimo spragas ir įstatymą priimtų tinkamai.

Bet Seimas to padaryti nebespės.

„Kadangi Referendumo įstatymas yra konstitucinis įstatymas, o Konstitucija bei Seimo statutas numato specialią priėmimo tvarką, įskaitant ilgesnius svarstymo terminus, todėl jį priimti įmanoma ne anksčiau kaip rudens sesijoje“, – nurodė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios atsakymą 15min perdavė jos atstovė spaudai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Viceministrė: vyko projekto derinimas

Kodėl procesas taip užsitęsė?

Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė tikino, jog rengiant konstitucinį Referendumo įstatymo projektą reikėjo išsamių diskusijų ir derinimo su suinteresuotomis pusėmis.

„Pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, jau praeitų metų gruodžio mėnesį Referendumo konstitucinio įstatymo projektas buvo įrašytas į Vyriausybės programą ir inicijuoti atitinkami veiksmai. Jau kovo mėnesį projektas buvo pateiktas derinti ministerijoms, komisijoms, nevyriausybinėms organizacijoms.

Konstituciniu įstatymu reguliuojamiems visuomeniniams santykiams užtikrinamas didesnis stabilumas, nei tiems, kurie reguliuojami paprastaisiais įstatymais, tad konstitucinio Referendumo įstatymo projektui parengti reikalingos išsamios diskusijos.

Konstitucinio Referendumo įstatymo projektui parengti reikalingos išsamios diskusijos.

Vyko ir formalus, ir neformalus įstatymo projekto derinimas su institucijomis pagal jų pateiktas pastabas“, – atsakyme 15min dėstė ji.

Projektą Vyriausybei teiks šią savaitę

Viceministrė teigė, kad patikslintas įstatymo projektas dar šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei, o paskui keliaus į Seimą.

„Kaip toliau klostysis procesas priklausys nuo diskusijų Seimo komitetuose ir plenarinių posėdžių darbotvarkių“, – nurodė J.Greičienė.

Ji teigė, kad Referendumo įstatymo pataisos buvo parengtos galiojančio įstatymo pagrindu, tad esminės jo nuostatos esą nesikeitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurga Greičienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurga Greičienė

Visgi viceministrė išskyrė keletą naujų nuostatų, kurios, pasak jos, atliepia šių dienų aktualijas.

Siūloma, kad:

  • įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar įvykį arba paskelbus karantiną, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomi kiti ribojimai, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai būtų aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Taip pat papildomai būtų įrengiamos balsavimo patalpos tose apylinkėse, kur rinkėjų skaičius viršija 3 tūkst., o saviizoliacijoje esantys rinkėjai galėtų balsuoti namuose;
  • piliečių papirkimo faktai būtų skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, nurodant konkrečius papirkimą organizavusių asmenų duomenis, taip pat asmens duomenų skelbimo tikslą ir skelbimo laikotarpį;
  • grupės pateiktam referendumo sprendimo tekstui reikalingą teisinę pagalbą suteiktų Seimo kanceliarija, o ne Vyriausybės kanceliarija.

V.Sinkevičius: Seimas dirba labai neatsakingai

Padėtį, kad nuo liepos 1 dienos nebus įstatymo, reglamentuojančio referendumo vykdymo tvarką, kas reiškia, jog jie negalės vykti, konstitucionalistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius pavadino skandalinga.

„Suverenitetas priklauso tautai, jį tauta gali realizuoti tiesiogiai ir referendumas yra tiesioginė tautės valios išraiška, ir tauta dabar iš esmės dėl Seimo aplaidumo netenka konstitucinės teisės rengti referendumą. <...> Čia yra skandalingas atvejis, tokio atvejo Lietuvos istorijoje dar nebuvo“, – 15min komentavo jis.

Tauta dabar iš esmės dėl Seimo aplaidumo netenka konstitucinės teisės rengti referendumą.

Buvęs KT teisėjas pažymėjo, jog Seimas turėjo metus, kad galėtų iš naujo priimti Referendumo įstatymą, bet to padaryti nesugebėjo ir tai, anot jo, – neatsakinga.

„Metai praėjo. Buvusi valdančioji dauguma verčia kaltę naujai valdančiajai daugumai, naujoji valdančioji dauguma baksnoja pirštu į prieš tai buvusią. Tai rodo, kad Seimas dirba labai neatskingai. Kad Seime daugiausia dėmesio sulaukia įstatymai, kurie susiję su grupiniais, privačiais interesais, bet ne tie, kurie yra ypatingos svarbos“, – kalbėjo V.Sinkevičius.

Jis sutiko, kad žvelgiant iš praktinės pusės situacija nėra tragiška, nes referendumo inicijavimas užtrunka – reikalingų parašų rinkimas gali tęstis pusmetį.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

„Bet teisiniu požiūriu, požiūriu į visuomenę ir Konstituciją, tai – netoleruotina situacija“, – pridūrė konstitucionalistas.

Jei klausimas aktualus, problemų neturėtų kilti

Į prezidento siūlymą ilginti referendumui reikalingų parašų rinkimo laiką jis teigė žvelgiantis skeptiškai.

„Prezidentas nepasiūlė, o kiek gi laiko jis manytų reikia prailginti tą terminą – gal metus reikia rinkti parašus, gal tas klausimas per tą laiką bus visai neaktualus, – kalbėjo V.Sinkevičius.

– Man atrodo, 6 mėnesiai – pakankamas laiko terminas surinkti 300 tūkst. parašų, nes jeigu klausimas iš tiesų aktualus, tai per 6 mėnesius juos surinkti nėra problemos.“

V.Sinkevičius taip pat svarstė, ar visi klausimai, kuriuos siūloma spręsti referendumu, yra aktualūs, apmąstyti.

„Ar tai nėra populizmas, ar už jų neslypi privatūs ir asmeniniai interesai“, – dėstė jis ir pabrėžė, kad visos referendumų iniciatyvos kainuoja mokesčių mokėtojams.

Seimo pirmininkė: apie iniciatyvas reikia diskutuoti

Galimybė išreikšti paramą referendumui ir pasirašyti elektroniniu būdu, pasak V.Sinkevičiaus, nėra tokia esminė.

Pasirašant turi būti identifikuotas tikras asmuo – kur jis gyvena, paso numeris ir visa kita.

„Pasirašant turi būti identifikuotas tikras asmuo – kur jis gyvena, paso numeris ir visa kita. Jeigu asmuo turi elektroninį parašą, kodėl jam drausti pasirašyti? Čia antraeilis, trečiaeilis dalykas“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad tokia galimybė jau yra.

Pagal galiojantį Referendumo įstatymą, pilietis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka reikalavimą surengti referendumą gali pasirašyti ir elektroninio ryšio priemonėmis.

Visgi ar Seime būtų valios įtvirtinti prezidento išsakytus siūlymus?

Arno Strumilos / 15min nuotr./Seimo posėdis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Seimo posėdis

Seimo pirmininkė atsakė, kad apie tai reikia padiskutuoti.

„Referendumui reikalingų parašų rinkimo laikotarpio ilginimas ir teisės pasirašyti elektroniniu būdu tobulinimas <...> – galimos iniciatyvos, kurioms reikia platesnių diskusijų, pirmiausia – su koalicija“, – teigė ji.

Ir dabar parašai renkami elektroniniu būdu

O teisingumo viceministrė J.Greičienė pabrėžė, kad bent dabar ilginti laiko, per kurį būtina surinkti referendumui reikalingus parašus, neketinama.

„Galiojančiame Referendumo įstatyme yra numatyta, jog piliečių referendumo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas. Šis terminas išlieka, kadangi piliečių parašai ir dabar, ir siūlomame projekte gali būti renkami elektroniniu būdu.

Apskritai reikėtų kalbėti apie iššūkius, susijusius su rinkimų ir referendumų aktyvumu.

Šioje vietoje apskritai reikėtų kalbėti apie iššūkius, susijusius su rinkimų ir referendumų aktyvumu“, – komentavo ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų