„Mano asmenine nuomone, turistinės vizos, jų apribojimas būtų tikrai paveiki priemonė Rusijos piliečiams pasidomėti vis dėlto, ką veikia jų kariuomenė Ukrainoje ir kokius žiaurius karo nusikaltimus ten vykdo“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė Europos Komisijos narys.
Pasak jo, apie svarstymus neįsileisti į Europos Sąjungą (ES) turistiniais tikslais keliaujančių rusų buvo kalbama ir susitikime su prezidentu.
„Pasikalbėjome, kokia yra situacija ir kokios nuotaikos. Kalbėjome, kad reikėtų iš tų šalių, kurios apsisprendusios, vieningos pozicijos, kokio formato tai būtų draudimas, nes šiandien dienai tų įvairių teorijų nuo visiško uždraudimo iki turistinių vizų, tai čia reikėtų sutarimo“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių, apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.
Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos jau išduotas Šengeno vizas.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Susitikime, pasak V.Sinkevičiaus, be vizų klausimo taip pat kalbėta apie Europos Komisijos siūlymus dėl energetinių išteklių taupymo, kainas ir energijos pajėgumų didinimą, pagalbą Ukrainai.
Kalbėdamas apie galimybę Europos Sąjungos šalims susitarti dėl vizų išdavimo rusams, V.Sinkevičius sakė, kad „nėra nieko neįmanomo“, bet tai, pasak jo, reikalaus daug darbo ir derybų, ieškant bendros pozicijos.
Jis pabrėžė, kad Europos Komisija čia turi „labai mažai svertų“, nes tai yra šalių narių prerogatyva.
Eurokomisaras taip pat sakė, kad diskusija dėl šio draudimo kol kas yra ankstyvoje stadijoje.