Valstybinės kalbos konstituciniam įstatymui Seimas yra pritaręs po pateikimo.
Daug kritikos dėl pernelyg griežtų projekto nuostatų sulaukęs V.Stundys teigė, kad teisės aktą teikia ne jis, o Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Esą projektą dar 2005 metais pradėjo rengti Seimo valdybos sudaryta darbo grupė.
„Tai yra kolektyvinis produktas, prie jo daugiausia dirbo kalbininkai profesionalai“, – aiškino V.Stundys ir pabrėžė nesuprantantis, kodėl dabar ant jo ketinama sukarti visus šunis.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Ši nuostata sukėlė didelį pasipiktinimą. Imta svarstyti, kaip, priėmus tokį įstatymą, turėtų iškabose būti rašomi pasaulyje žinomų prekių ženklų pavadinimai.
V.Stundžio teigimu, į projektą buvo įtrauktos jau dabar galiojančios įstatymų nuostatos, kad viešieji užrašai paslaugų vietose būtų rašomi lietuvių kalba.
Socialiniuose tinkluose žmonės ėmė šaipytis iš pasiūlymo, svarstydami, kaip turės persivadinti žinomi prekės ženklai. Pavyzdžiui, KFC galėtų tapti „greitojo maisto užkandine „Kentukio kepti viščiukai“, „Impuls“ sporto klubas – „Staigiu pokyčiu signalo charakteristikose“, pramogų centras „Forum Palace“ – „Susibūrimo rūmais“.
V.Stundys teigė, kad įstatymas neįpareigos bendrovių persivadinti. Jo teigimu, į projektą buvo įtrauktos jau dabar galiojančios įstatymų nuostatos, kad viešieji užrašai paslaugų vietose būtų rašomi lietuvių kalba.
„Teisinis viešųjų užrašų reglamentavimas toks yra ir dabar, o prekės ženklus saugo atskiras Prekių ženklų įstatymas. Tiesiog dabar prie, pavyzdžiui, „Cofee Inn“ reikia lietuviškai parašyti žodį „kavinė“. Kai kam pradėjo atrodyti, kad viską reikės versti į lietuvių kalbą, tai išgąsdino verslininkus. Noriu užtikrinti, kad įstatyme tokios normos nei su žiburiu nėra“, – sakė V.Stundys.
Jis pridūrė, kad kilusia diskusija be reikalo virpinamas oras ir keliamas nerimas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad jiedu su V.Stundžiu nėra „talibai ar fundamentalistai, kurie nemokėtų perskaityti angliškų pavadinimų“. Jis pridūrė, kad „nereiktų prie jų pratinti vaikų arba propaguoti prekės ženklų viršenybę“.
Vytautas Juozapaitis teigė, kad jiedu su V.Stundžiu nėra „talibai ar fundamentalistai, kurie nemokėtų perskaityti angliškų pavadinimų“.
„Tyčinis nukreipimas dėmesio nuo esminio klausimo teikia niūrių minčių, kad jie turi kitą užduotį, kad Lietuvoje lietuvių kalba būtų vis mažiau vartojama, o po keleto metų išvis uždrausta“, – kūrė sąmokslo teorijas V.Juozapaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu projektui yra pritarta po pateikimo – jį dar svarstys komitetai, o parlamentarai teiks siūlymus kaip jį tobulinti.
