Du merai
Prieš rinkimus LLRA-KŠS vadovas Valdemaras Tomaševskis optimizmo nestokojo. Jis tikėjosi turėti didžiausią frakciją Vilniaus taryboje, o kandidatė į sostinės merus Edita Tamošiūnaitė žadėjo patekti į antrą turą, taip pat svajota apie Jaroslavo Narkevičiaus pergalę Trakuose, gitaros solo ir žvejyba rinkėjus viliojo kitas Seimo narys Zbignevas Jedinskis Švenčionyse. Tačiau po rinkimų pergalių derlius kuklesnis.
Tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonai gali džiaugtis, kad čia LLRA-KŠS sugebėjo suvienyti savo rėmėjus. Abu rajonai merus išrinko pirmajame ture: Marija Rekst Vilniaus rajone surinko 52,48 proc. balsų, o jau ne pirmą kadenciją dirbantis Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius – net 75,06 proc. M.Rekst per ketverius metus prarado apie 6 proc. rinkėjų, o Z.Palevičius įgijo dar papildomus beveik 2 proc. jį palaikančiųjų.
Abiejų šių savivaldybių tarybose LLRA-KŠS neteks ieškoti ir koalicijos partnerių, nes Vilniaus rajone partija laimėjo 18 mandatų iš 30-ies galimų, Šalčininkų – 19 iš 24.
Pokyčių atsirado
Opozicija ir toliau šių savivaldybių tarybose tevaidins statistų vaidmenį. Vis dėlto net čia yra šiokių tokių pokyčių. Štai Šalčininkų rajono savivaldybės taryboje 2015–2019 m. kadencijoje LLRA-KŠS turėjo 20 vietų, du narius delegavo Darbo partija, po vieną – Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) čia nesulaukė palaikymo.
Po ketverių metų padėtis pasikeitė, nors net dalyvių rinkimuose buvo mažiau. Sąrašus suformuoti ir pasiūlyti juos rinkėjams sugebėjo tik trys politinės jėgos: be LLRA-KŠS ir Rusų aljanso, rinkėjai tris mandatus skyrė Darbo partijai ir tris LSDP. Nei liberalai, nei konservatoriai jau net nebandė.
Vilniaus rajone LLRA-KŠS neteko dviejų mandatų. Šiuo metu be šios politinės jėgos taryboje dirbo TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio koalicija (5 nariai), LSDP su 3 nariais ir Darbo partija (2 nariai). Dabar Centro dešinės koalicija turės 6 atstovus, LSPD – 4, o Darbo partija – tuos pačius du.
Seimo nariai – už antro turo borto
Tačiau šiuos rajonus toliau ramiai valdysianti LLRA-KŠS turės apie ką pagalvoti kitose savivaldybėse. Štai Trakuose jų kandidatas į merus, parlamentaras J.Narkevičius nepateko į antrą turą, o partija vietoj turėtų 5-ių tenkinsis keturiais mandatais.
Švenčionyse irgi situacija panaši: Z.Jedinskis su vos 9,79 proc. balsų į antrą turą nepateko – čia Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Rimantas Klipčius laimėjo pirmajame ture (63,64 proc.), o partija taryboje turės 4 vietas vietoj 5-ių.
Širvintose LLRA-KŠS iškelta kandidatė Rasa Tamašiūnienė rimčiau nepasipriešino Živilei Pinskuvienei, o taryboje prarasta ir vienintelė turėta vieta.
Geriau pasirodyti mero rinkimuose nepavyko ir kandidatui Visagine Dmitrijui Ikonikovui, jis liko paskutinis, tačiau trys tarybos narių kėdes partija išlaikė. Zarasuose, Eletrėnuose ir Ignalinoje, kur kėlė savo kandidatų sąrašus, LLRA-KŠS nesuviliojo rinkėjų nei prieš ketverius metus, nei dabar.
Vis dėlto, didžiuoju nusivylimu partijai tapo Vilnius. Prieš ketverius metus LLRA-KŠS čia iškovojo net 10 mandatų, į merus kandidatavęs V.Tomaševskis tik per plauką nepateko į antrą turą, gavęs 16,96 proc. rinkėjų palaikymą (galų gale į antrą turą tuomet pateko Artūras Zuokas su 18,05 proc. balsų). 2019-ųjų rezultatai gerokai kuklesni: 6 mandatai ir E.Tamošiūnaitės 6 vieta tarp kandidatų į merus su vos 4,72 proc. balsų.
Vis dėlto V.Tomaševskis smerkti savų neskuba. Kaip jis sakė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, E.Tamošiūnaitė rinkimuose pasirodė gerai, užėmė šeštą vietą, o kai kurie politinių organizacijų pirmininkai, pavyzdžiui, socialdemokratas Gintautas Paluckas, negavo ir tiek.
Blogiausia staigmena – Vilnius
Tačiau ar tai rodo, kad keičiasi šių partijų rinkėjų požiūris į vietos politikus? Ir kad jau renkamasi nežiūrint į tai, kad šie yra „savi“?
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto katedros vedėjas Andžejus Pukšto teigiamai atsakyti į šiuos klausimus neskuba. „Bendrai paėmus jų kritimas nėra didelis. Kaip bebūtų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose merai laimėjo pirmajame ture, o tai yra stipru, kaip bežiūrėtum. Didžiausia, blogiausia staigmena juos ištiko Vilniaus miesto taryboje ir silpnoki rezultatai Trakų rajone, kur ir kandidatas į merus nepateko į antrą turą, ir Švenčionių rajone“, – sakė A.Pukšto.
Jis taip pat priminė, kad nesėkmę patyrė ir LLRA-KŠS koalicijos partneriai Rusų aljansas Klaipėdoje, kur į tarybą jie nepateko, nors prieš ketverius metus eidamos bendru sąrašu abi partijos laimėjo keturias vietas.
Blogiausia staigmena juos ištiko Vilniaus miesto taryboje ir silpnoki rezultatai Trakų ir Švenčionių rajone, – sakė A.Pukšto.
„LLRA su Rusų aljansu gavo truputį daugiau nei 5 proc. visos Lietuvos mastu. Visa tai rodo, kad tiek lenkų mažumos, tiek ir rusų mažumos elektoratas išsiskaldė“, – kalbėjo politologas.
Truputį mažesnę paramą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, anot A.Pukšto, lėmė ir tai, kad, tarkim, Vilniaus rajone kuriasi vis daugiau jaunų šeimų, kurios čia statosi namus ir deklaruoja gyvenamąją vietą, ir galbūt šiek tiek besikeičiantis rinkėjų mąstymas.
Vis dėlto pastarojo dalyko jis labai nesureikšmino: „Vis dėlto, kad įvyks labai dideli pokyčiai tarp lenkų tautinės mažumos rinkėjų, dar per anksti sakyti, kad čia lyg koks „lenkiškasis pavasaris“, tam dar, atrodo, ankstoka. Nors tam tikri skambučiai ir signalai jiems skamba, tam tikri pavojaus, jeigu ne varpai, tai varpeliai.“
A.Pukšto sutinka, kad pats kandidatuodamas į Vilniaus merus V.Tomaševskis būtų pritraukęs dar šiek tiek rinkėjų, vis dėlto kortas tautinių mažumų fronte gerokai sumaišė Viktoras Uspaskichas. „Čia galima suprasti ir V.Tomaševskį, jis nori šiek tiek ir tą jaunimą auklėti, skatinti, bet tas jam nestipriai gerai išeina“, – apibendrino VDU politologas.
Preliminariais duomenimis, šiuose rinkimuose LLRA-KŠS gavo 54 mandatus. Prieš ketverius metus šis skaičius siekė 65.
