Praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto menų fakultete vykusį V.Ušacko susitikimą su Klaipėdos rusakalbių bendruomene išsamiai aprašė „Novaya Gazeta“.
Konservatorius susitikimą pradėjo pasidžiaugdamas, kad Klaipėda yra toks miestas, kokį įsivaizdavo kunigaikštis Gediminas.
„Kur taikiai sugyvena, gyvena ir dirba įvairiausių tautybių – lietuvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, totorių ir daugelio kitų – atstovai“, – pasidžiaugė V.Ušackas.
Klaipėdą mato kaip „jūros vartus Baltarusijai“
Susirinkusiems V.Ušackas ne tik pristatė savo rinkimų programos nuostatas ir lozungus, bet ir aptarė Klaipėdos aktualijas. Jo teigimu, Klaipėdos uostas turėtų tapti jūros vartais į Europą Baltarusijos verslui.
„Aš įsitikinęs, kad Klaipėda turi tapti jūros vartais Baltarusijai“, – sakė kandidatas į prezidentus, pabrėždamas, kad jei lietuviai nepasinaudos bendradarbiavimo su baltarusiais galimybe, juos greitai pervilios Latvijos ar Gdansko uostai.
Savo kalboje V.Ušackas neišvengė ir santykių su Rusija temos. Konservatorius dėstė poziciją, kuri, pasak „Novaya Gazeta“ žurnalistų, yra opozicija jo konkurentės Ingridos Šimonytės požiūriui į Rusiją.
Žurnalistas primygtinai pabrėžė, kad I.Šimonytė, kaip ir dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, palaiko konfrontacinę poziciją Rusijos atžvilgiu.
Pretenzijų į Baltijos valstybes Kremliuje negirdėjo
Tuo metu pats V.Ušackas Klaipėdoje dėstė apie santykių su Rusija atkūrimą.
„Rusija visada bus mūsų kaimynė, todėl aš palaikau ryšių atkūrimą. Rusija – didelė rinka, kuria mes turime pasinaudoti savo ekonomikos augimui. Būdamas ES pasiuntiniu Rusijoje aš niekada negirdėjau Putino ar Lavrovo, nei kitų pretenzijų į Baltijos valstybes“, – kalbėjo jis.
„Aš netikiu tuo, kas kalbama, kad reikia ruoštis puolimui. Taip, mums nepatinka dabartinė Rusijos valdžia, bet ne mums ją pakeisti. Aš įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau viskas pasikeičia, bet tai Rusijos piliečių prerogatyva“, – sakė V.Ušackas.
Apie santykių su Rusija atkūrimo būtinybę metų pradžioje buvo prabilęs ir premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, tuomet V.Ušackas peikė jį ir stebėjosi, kad užsienio politika tapo rinkimų kampanijos įkaite.
„Gal S.Skvernelis nori aktyviau pasireikšti užsienio politikoje, būti pastebėtas. Artėja prezidento rinkimai, tačiau užsienio politika negali tapti rinkiminės kampanijos įkaite ar vieno žmogaus interesu“, – sausio mėnesį radijo laidoje kalbėjo V.Ušackas
„Skvernelio pasisakymas dėl tarpvyriausybinės komisijos su Rusija atkūrimo, nesuderintas su prezidente, buvo nevykęs, neapgalvotas ir nebrandus vyriausybės vadovo pasisakymas. Nes, pagal mūsų Konstituciją, užsienio politiką nustato ir kartu su vyriausybe vykdo prezidentė“, – LRT.lt portalui birželio mėnesį dar kartą šia tema pasisakė jis.
Nenusikrato prorusiškumo įvaizdžio
53 metų V.Ušackas 2008–2010 metais buvo užsienio reikalų ministras, yra dirbęs ambasadoriumi JAV, Didžiojoje Britanijoje, Afganistane ir Rusijoje.
Daugiausia kritikos jis yra sulaukęs dėl to, kad 2015 m., dieną po kruvinos Rusijos atakos prieš Mariupolį, būdamas Europos Sąjungos ambasadoriumi Maskvoje žaidė krepšinį su Rusijos prezidento administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu ir tuo pats pasigyrė socialiniuose tinkluose. Nuo to laiko viešai V.Ušackas kartais konkurentų pavadinamas prorusišku.
Tačiau pats V.Ušackas sako, kad tokios kalbos niekuo nepagrįstos.
„Kuo jie tai grindžia? Tai šmeižtas ir melas. Mane tai žeidžia. Labiausiai žeidžia mano artimuosius. Mano tėtį, tremtinį, mamą, kuri iki šiol nešioja stribų kulką. Sūnų, kuris buvo savanoris kariuomenėje. Ir mane, žmogų, kuris vadovavo Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą, kuris dirbo už Lietuvą, užsitikrinant galingiausios pasaulio valstybės – JAV – saugumo garantijas. Gyniau Lietuvos ir Europos Sąjungos interesus prieš V.Putiną, Kremliaus pakalikus. Taip kalbėti – labai negražus žaidimas“, – teigė V.Ušackas.