V.Uspaskichas politinį kapitalą bando krautis puldamas vakcinų gamintoją

„Dėmesio! „Pfizer“ vakcina. Ir kodėl aš nenoriu naudotis akademinės medicinos vaistais bei tam tikromis paslaugomis“, – įrašo pradžioje skelbia europarlamentaras.

Jo pasidalintame tekste pateikiamos ištraukos iš publikacijos „Farmacijos milžinų nusikaltimai“, kurioje vardijami nuo 2004–2008 m. „Pfizer“ ir kitoms farmacijos kompanijoms iškelti ieškiniai ir sudarytos taikos sutartys (angl. settlement), tokiu būdu siekiant diskredituoti vakcinos gamintoją „Pfizer“.

Iš tiesų farmacininkams kaltinimai registruotų vaistų pardavimu etiketėje nenurodytoms ligoms gydyti (angl. Off-label promotion) yra gana dažnas reiškinys.

Tai neturėtų būti tapatinama su nežinomų ar neišbandytų vaistų skyrimu pacientams, nes medikamentai patvirtinti ir aprobuoti, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet jų poveikis platesnis, nei parašyta etiketėje, ir tuomet gydytojai skiria jų kitiems susirgimams gydyti, nors JAV maisto ir vaistų asociacija (FDA) dar nebūna tokio vartojimo aprobavusi.

Kitaip nei Lietuvoje

Dėl JAV teisinės sistemos specifikos ieškiniai šalyje veikiančioms farmacijos įmonėms – neretas reiškinys.

V.Uspaskicho platinamame tekste minima, kad „Pfizer“ sumokėta bauda – didžiausia JAV istorijoje, tačiau tai netiesa.

Daugiausia – net 3 milijardus JAV dolerių (2,43 mlrd. eurų) 2012 m. išmokėjo kompanija „Glaxosmithkline“.

V.Uspaskicho įraše minimas Michaelas Loucksas iš tiesų dirbo prokuroru, jis vadovavo JAV Bostono sveikatos apsaugos srities nusikaltimų padaliniui.

Beveik per ketvirtį amžiaus jis pasiekė daugybės taikos susitarimų su didžiausiomis farmacijos bendrovėmis, kuomet pastarosios sutikdavo mokėti milžiniško dydžio baudas ir taip baigti užsitęsusius teismus.

2010 m. M.Loucksas prisijungė prie advokatų kontoros „Skadden“. Tarp jo ginamų klientų buvo daugybė farmacijos bendrovių, kurias jis persekiojo būdamas prokuroru, pavyzdžiui, „Pfizer“, „Merck“, „Schering-Plough“, „Bristol-Myers Squibb“ ir „Medtronic“.

Tapęs advokatu jis ėmė kritikuoti savo paties naudotus metodus teigdamas, kad federaliniai tyrėjai nesąžiningai naudojasi įstatymais.

„Nors prokurorai dažnai tvirtina, kad kompanija padarė rimtą nusikaltimą, jie ilgai laiko įmones nežinioje, dažnai ištisus metus, nepateikdami jokių konkrečių kaltinimų“, – 2010 m. rašė M.Loucksas.

Privalomi skiepai – mitas

V.Uspaskichas įraše akcentuoja, kad „jokios prievartos vakcinavimui neturi būti, nes tai bus traktuojama kaip valstybės vardu organizuotas nusikaltimas prieš žmoniją“.

Tačiau tokie pareiškimai tėra bandymas surinkti prieš skiepus nusiteikusių rinkėjų simpatijas, mat apie privalomus skiepus, tiek nuo koronaviruso, tiek nuo kitų ligų, neužsiminė nei praėjusi, nei esama Vyriausybės.

Šiuo metu pasaulyje vykstant kovai, kiek kuri šalis galėtų gauti vakcinų, jų trūksta kasdien su COVID–19 susiduriantiems medikams, įvairių rizikos grupių atstovams, tad apie privalomus skiepus negalėtume kalbėti net teoriškai.

Su vakcina nesusiję klausimai

Habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Vytautas Usonis teigia, kad ieškiniai – dažnas reiškinys farmacijos pramonėje ir pagal juos neturėtume vertinti „Pfizer“ sukurtos vakcinos.

„Manau, kad neturėtų būti kokių nors didelių apibendrinimų. Mums tai atrodo keistai, bet Vakarų pasaulyje yra gana įprastas reiškinys, kai pacientai, kuriems vienas ar kitas medikamentinis gydymas nepatenkino lūkesčių, kreipiasi dėl teisinių atsakomybių ir vienokiu ar kitokiu būdu randa sprendimus. Negalima visko sudėti į vieną katilą ir pasakyti, kad, štai, ši kompanija yra gera, o ši – bloga, nes jai yra pasitaikę teisinių nagrinėjimų ir tai yra dėmė visiems laikams.

Panašios nuomonės laikosi medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

„Manau, kad reikia skirti dalykus – kompanijos yra didelės, visur visko gali pasitaikyti ir pasitaiko. Tuo labiau, kiekvienas pasakys, kad medicinoje nieko nėra 100 procentų. Joks gydymo metodas, vaistas ar skiepas, neveiks vienodai kiekvienam žmogui. Tas pats ir su vakcinomis – nereikia taikyti šablonų, kad jei kas nutiko kompanijos praeityje, tai ir dabar bus kažkas nesąžininga ar negerai padaryta“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Medicinos specialistas pabrėžė, kad sudėtingu pandemijos metu politikams nederėtų silpninti visuomenės pasitikėjimo mokslu.

„Moksline prasme pavojingiausia yra pusiau žinojimas ir sąmonė. Tai labai kenksminga, ypač kai nepatvirtintais faktais ar neaiškiais išvedžiojimais remiasi ar dalijasi žymūs žmonės, charizmatiški lyderiai.

Mokslininkai remiasi faktais, o ne išvedžiojimais. Man yra svarbiausi faktai: kokie buvo atlikti tyrimai ir kokie yra jų rezultatai – to nesufalsifikuosi. Tam ir yra tokia ilga vakcinos validacija, nes detaliai žiūrima ir nagrinėjama visų tyrimų dokumentacija“, – akcentavo S.Čaplinskas.

Partijos kolegos turi kitą nuomonę

„Pfizer“ gaminama vakcina pasitiki ir V.Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos narys, mediko išsilavinimą turintis Manfredas Žymantas.

„Aš pats už vakcinaciją ir kai tik turėsiu galimybę, aš atsiduosiu vakcinavimui ir visus agituoju taip pat“, – pareiškė M.Žymantas.

Medikas pridūrė, kad dėl „Pfizer“ gamintojo jam abejonių nekyla.

„Kadangi laboratorijų yra daug ir skiepų variacijų yra daug, tai manau, kad šiuo metu svarbiau susitelkti ir iškomunikuoti, kad vakcinos mums reikia daug ir iš karto, o ne po truputį. Mums reikia paskiepyti 70 proc. populiacijos ir antrą kartą paskiepyti tiek pat žmonių. Jei „Pfizer“ vakcina tinka visai Europai, tiks ir man“, – kalbėjo M.Žymantas.