„Prokuroro prašymas bylą grąžinti atgal į apeliacinę instanciją tikrai yra netikslingas, gynybos nuomone. Dar labiau užvilkintų šią bylą. Aukščiausiasis Teismas turi visus instrumentus, kad teisingai išspręstų ir priimtų nutartį šioje byloje. Grąžinti bylą, gynybos nuomone, tikrai neverta“, – žurnalistams teisme sakė buvusio politiko advokatas.
Aukščiausiasis Teismas antradienį pradėjo nagrinėti proceso dalyvių kasacinius skundus Darbo partijos byloje.
Į pirmąjį Aukščiausiojo teismo posėdį atvyko tik buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys, darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir kartu už apgaulingą buhalterijos tvarkymą nuteista buvusi finansininkė Marija Liutkevičienė nepasirodė.
Nors nuteistasis V,Uspaskichas neatsiėmė šaukimo, apie posėdžio laiką ir vietą jį telefonu informavo advokatas. V.Uspakichas nesusiplanavo dienotvarkės, todėl negalėjo atvykti. Galbūt atvyks į kitus du posėdžius, kurie vyks lapkritį, sakė gynėjas.
„Jis pripažįsta aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, kas taip pat yra nusikalstama veika, bet ne apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą“, – sakė A.Miškinis.
Generalinė prokuratūra prašo Aukščiausiojo Teismo Darbo partijos baudžiamąją bylą grąžinti Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, nes esą buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
„Aukščiausiojo Teismo prašau atsakyti į tuos klausimus. Nemažai tų klausimų iškelta, ar esu juos išdėstęs. Ar mokesčių nemokėjimas kvalifikuotas kaip sukčiavimas, kaip buvo kvalifikavusi pirma instancija, ar vis dėlto tai (Baudžiamojo kodekso) 220 straipsnio nusikaltimo sudėtis turi būti taikoma. Dėl turto konfiskavimo – ar konfiskuoti visas Darbo partijoje neteisėtai gautas pajamas, kurios buvo nustatytos. Taip pat dėl civilinių ieškinių, ar jie turėjo būti tenkinami nagrinėjat būtent šitą bylą, o ne atskirai civilinio proceso metu“, – žurnalistams sakė S.Verseckas.
Baudžiamojo kodekso 220 straipsnis numato atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas ar pelną pateikimą.
Bausmės klausimas Aukščiausiajame Teisme nesprendžiamas. Pasak S.Versecko, jeigu Aukščiausiasis Teismas panaikintų Apeliacinio teismo nuosprendį ir paliktų galiotų Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, galiotų pirmos instancijos teismo skirtos bausmės.
Prieš daugiau nei trejus metus – 2013 metų liepos 12 dieną – už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvusiam Darbo partijos vadovui V.Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tuometiniam Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui – per 10 tūkst. eurų baudą.
Buvusi partijos buhalterė Marina Liutkevičienė tuomet nuteista vienų metų laisvės atėmimo bausme.
„Sunku patikėti, bet baudžiamasis procesas šioje byloje vyksta 11 metus“, – posėdyje kalbėjo prokuroras.
Jis sakė, kad atsakymų, ar Darbo partijos byloje asmenys nubausti teisingai, ar jų veiksmai teisingai kvalifikuoti, laukia ir visuomenė.
Sunku patikėti, bet baudžiamasis procesas šioje byloje vyksta 11 metus, – posėdyje kalbėjo prokuroras.
Prokuratūros kasaciniu skundu Aukščiausiojo Teismo prašoma įvertinti, ar Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistųjų nusikalstamas veikas dėl mokestinių prievolių išvengimo teikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ finansines deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, pagrįstai jas pripažino kvalifikuotinomis kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, o ne kaip sukčiavimą.
Prokuratūra mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl tų pačių nuteistųjų veikų, kuriomis išvengta didelės vertės mokestinių prievolių valstybei, priėmė prieštaringus sprendimus, t. y. tiek nuteistuosius išteisino, tiek bylą šioje dalyje nuteistiesiems nutraukė dėl suėjusių senaties terminų, nors galėjo priimti tik vieną iš šių sprendimų.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl V.Uspakicho išteisinimo dėl kaltinimo sukčiavus.
„Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nepripažindami V.Uspaskicho veiksmų, susijusių su valstybės dotacijų gavimu Darbo partijos naudai nusikaltimu, pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimu), neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, tuo padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas išteisinti V.Uspaskichą šioje dalyje“, – teigia prokuratūra.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą, tuometinį parlamentarą V.Gapšį ir buvusią finansininkę M. Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.
Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikti juridinio asmens Darbo partijos atstovo buvusio pirmininko Valentino Mazuronio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V.Uspaskicho, V.Gapšio ir M.Liutkevičienės kasaciniai skundai.
Bylą nagrinėja mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko, Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko, Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės.
„Šioje byloje keliamas teisės taikymo klausimas dėl reorganizuoto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio, dotacijos sprendimo gali būti reikšmingas teismų praktikai tiek baudžiamosiose, tiek ir civilinėse bylose“, – teigiama teismo nutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis bus galutinis ir neskundžiamas.
Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
Generalinė prokuratūra siekia, kad „darbiečiai“ būtų nuteisti ne tik dėl „juodosios buhalterijos“, bet ir dėl sukčiavimo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik minėtiems asmenims, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota.
