Jau knygos įžangoje V.Uspaskichas atvirauja turėjęs problemų dėl svaigalų, azartinių lošimų bei sveikatos.
„Žinoma, čia neapsieita ir be gyvų būtybių ir ligų, kurios tam tikruose mano gyvenimo epizoduose apsireiškia įvairiu pavidalu, – tai klastingoji podagra, piktybinis auglys, nervinis tikas, skrandžio liga ir gera dešimtis kaulų lūžių“, – išvardija savo ligas europarlamentaras.
Tiesa, vėliau jis priduria, kad pradėjęs „gyventi vadovaudamasis žiniomis apie gamtos ir visatos dėsnius“ jis, būdamas 56 metų, jaučiasi energingas kaip trisdešimtmetis ir jau šešerius metus nevartoja vaistų iš vaistinės.
Ir kuo toliau – tuo įdomiau. Politikas netgi smerkia savo žmoną, tiesa, prieš tai jai padėkojęs, kad padovanojo savo akis ir leido į save pažvelgti iš šalies, kad ši pažeidė „Visatos dėsnį“.
Išvardijo savo mokytojus
„Šiaurė, toli nuo civilizacijos, tremtinių gyvenvietė, jokio vyksmo, viskas ant išmirimo ribos, didelė skurstanti šeima, duona ant stalo – prabanga ir ne kiekvieną dieną, darbas sulaukus vos vienuolikos.
Ir – milijonierius, sėkmingas verslininkas, politikas, ministras, darni šeima, puikūs vaikai. Ir – lyg skradžiai į prarają, į miglą, alkoholis, azartas, gyvenimas lyg po narkozės skendi rūke ir nesėkmėse, o kad nepasirodytų per maža – didžiulė puokštė ligų, gyvenimas pakimba ant plauko“, – rašo Darbo partijos patriarchas.
Tačiau knyga – ne tiek pasakojimas apie save, kiek asmeninis V.Uspaskicho gyvenimo vadovas. Politikas tikisi, kad jo veikalo skaitytojai praktikoje pritaikys jo pateikiamas psichologijos įžvalgas.
„Man pasisekė. Vos tik mano kelyje atsirado tokių mokytojų, aš visiškai pasitikėdamas jais panirau į šiuos mokymus. – tai Oleg Gadeckij, Marina Targakova, Enver Izmailov, Aleksandr Chakimov, Sergej Avakov, Oleg Jeriomenko, Aleksandr Boev, Vladimir Ivlev ir kiti. Ši knyga – tai mano namų darbas, parodantis, kad jie ne veltui dirbo su manimi. O jūs, skaitytojai, parašysite man pažymį. Na, o jeigu mokykla priims šią knygą į savo biblioteką, man bus didelė garbė“, – teigia V.Uspaskichas.
Ponia Jolanta – prieš Visatą
Politikas dėkoja visai savo šeimai, tačiau čia pat pažeria ne pačių geriausių žodžių savo žmonai. Jolanta Uspaskich, dabartinė „Vikondos“ imperijos vadovė, jos pačios vyro žodžiais, „pažeidė Visatos dėsnį“. Ir čia prasideda V.Uspaskicho pasvarstymai apie moterų vaidmenį visuomenėje, kurie veikiausiai nepatiks ne tik feministėms.
„Ji [Jolanta] padovanojo man savo akis, kuriomis pažvelgiau į save iš šalies. Ir tik tada pradėjau suprasti save. Tačiau, deja, bet būtent ji įrodė, kas atsitinka, kai pažeidžiamas Visatos dėsnis, bylojantis, kad vyro pareiga – saugoti moterį nuo lyderystės. Kai moteris pradeda kištis ne į savo reikalus ir gyvena ne pagal savo paskirtį, žalojama jos psichika. Ji tik galvoja, kad save realizuoja, iš tikrųjų tai iliuzija, kuri padaro nelaimingą ne tik ją, bet ir jos aplinkos žmones. Tokia moteris žlugdo ne tik save, bet ir šalia esančius vyrus, moteris, kolektyvus ir taip pažeidžia moteriškos ir vyriškos energijų balansą. Ir visai nesvarbu, kur tai vyksta – visuomenėje, įmonės, valstybės valdyme ar šeimoje“, – rašo politikas.
Tęsdamas savo monologą, milijonierius tvirtina, jog moters lyderystė ir šeima – nesuderinami dalykai.
„Jei tai vyksta šeimoje ir moteris sako: „taip nusprendžiau, taip ir bus“, „aš nusprendžiau ir mes statysime namą“, žinokite, kad šeimos nebeturite. Tikras vyras lyderis su tokia moterimi negyvens, tai prieštarauja vyriškai prigimčiai pagal Visatos dėsnius. Vyras ir moteris – tai skirtingos gyvos būtybės, kurių prigimtis visiškai kitokia, ir niekas negali išklysti iš savo kelio“, – beria V.Uspaskichas.
Ar pareiškimas apie „tikro lyderio vyro“ negebėjimą gyventi „su tokia moterimi“ – byrančios santuokos ženklas? Na, apie tai V.Uspaskichas nekalba.
Vyras turi būti lyderis. Nes jis – vyras
Toliau dėstydamas savo gyvenimo išmintį, V.Uspaskichas vyrą įvardija kaip lyderį iš prigimties. Ir pasakoja apie „saulės energiją“ vyriškame prade.
„Vyriškoji energija – tai energija, kuri kažką įtvirtina šiame pasaulyje. Vyras pagal savo esmę, savo paskirtį yra misionierius, lyderis. Vyriškoji energija skirta tam tikriems siekiams šiame pasaulyje įgyvendinti, kurti, lemti žmonių, visuomenės likimus ir pan. Jeigu tai daro siela, turinti vyrišką kūną, viskas vyksta harmoningai. Jeigu tas funkcijas vykdo siela, turinti moterišką kūną, galiausiai viskas griaunama – taip sukurtas pasaulis.
Kas yra vyras? Ką moterys labiausiai vertina vyre? Jos vertina tam tikrą jo ryžtingumą, dinamizmą, tam tikrą vidinį pasitikėjimą – ar ne taip? Tai ir yra saulės energija. Jeigu ryšys su saule (tėvu) nutrauktas, tikėtinos dvi pasekmės. Pirma, ši energija apskritai nepasireikš jūsų gyvenime (atkreipkite dėmesį, jūs ją turite, tačiau ji nepasireiškia). Tai reiškia, kad esate nepasitikintis žmogus, kuris nieko negali pasiekti šiame gyvenime. Jūs tiesiog neturite į ką atsiremti, nėra tos varomosios jėgos, nėra energijos, kuri padėtų jums veikti“, – ryžtingai moko V.Uspaskichas.
Kaip tikras išminčius, politikas konstatuoja, kad „saulės energijos“ vienodai turi abi lytys. Tik štai moterys neturėtų pernelyg ja naudotis. O jeigu ne – tai bus atpildas „ne tik šiame gyvenime“.
„Moteriškosios ir vyriškosios energijos vienodai turi ir moterys, ir vyrai. Tačiau moterys turėtų ypač atidžiai kontroliuoti būtent saulės energiją. Maža to, kad joje prasiveržė ši saulės energija, bet jei moteris ėmėsi ne savo reikalų – tai yra vyriškų reikalų, prieštaraujančių moteriškajai prigimčiai, jos paskirčiai – ateityje ji kentės, o jei dėl jos lyderystės kentės žmonės, visuomenė, jų gerovė, jos laukia nemenki išbandymai ir ne tik šiame gyvenime“, – teigia V.Uspaskichas.
Gyvenimo planas moteriai: būk graži ir šlovink vyrą
Moterims jis priskiria „mėnulio energiją“. Jei nežinojote, tai priežastis, kuri suteikia skonį daržovėms.
„Tai ir yra subtilioji jėga, kuri ramina ir harmonizuoja. Beje, atkreipkite dėmesį, ji suteikia skonį daržovėms. Žinote, kodėl daržovės skanios? Nes tai mėnulio įtaka. Šiltnamiuose išaugintos daržovės kaip popierius, kaip išmirkyta beskonė žolė, nes jos negauna moteriškosios mėnulio energijos“, – aiškina Kėdainių konservų fabriko įkūrėjas.
Čia pat jis paaiškina ir dvi esmines užduotis, kurios turėtų būti siekiamybe kiekvienai moteriai.
„Geriau prastai išvirti barščius, nei gerai įkalti vinį“, – Viktoro Uspaskicho išmintis apie moterų vaidmenį visuomenėje.
„Tikrai moteriai keliamos dvi užduotys: būti gražiai ir teigti vyrui, kad jis yra puikus, pabrėžti jo privalumus, net ir pačius mažiausius. Taip mylimi vyrai tobulėja ir sugeba daryti stebuklus”, – paprasta ir aišku, ar ne?
„Būti moterimi – tai geriau blogai atlikti savo moteriškąsias pareigas, nei gerai ne savo, vyriškąsias (geriau prastai išvirti barščius, nei gerai įkalti vinį)“, – priduria V.Uspaskichas.
Ar moterys pelnytai turi balso teisę? Na, V.Uspaskichas šios teisės nekvestionuoja, tačiau mesteli tam tikrų užuominų.
„Joks save gerbiantis vyras nebus pavaldus moteriai, nes jos paskirtis šiame gyvenime visiškai kitokia. Nesuprasdamos to, šiandieniniame pasaulyje moterys griauna pasaulį. Svarbiausia, kad tai tampa vos ne sportiniu interesu, tam tikromis varžybomis“, – piktinasi jis.
Prakalbo apie „moterį su kiaušiniais“
Tęsdamas savo pasvarstymus apie moterų lyderystę, politikas nevengia žargono ir kategoriškai smerkia moteris politikos lyderes. Nors pats Loretą Graužinienę andai išstūmė į Seimo pirmininkės krėslą.
„Šiandien jau žinoma, kad moteris ir vyras – tai visiškai skirtingos gyvos būtybės, kurioms pagal prigimtį lemtos skirtingos funkcijos ir užduotys. Egzistuoja toks posakis, atleiskite jau man, – moteris su kiaušiniais. Ir nepasirodys čia per maža. Pakrinka jų psichika ir jos griauna ne tik savo gyvenimą. Jei tokia moteris valdžioje, ji niekada nesukurs harmonijos šalyje, šeimoje, įmonėje, kolektyve, visuomenėje, savo aplinkoje. Ji sugriaus savo ir daugelio kitų gyvenimus“, – beria V.Uspaskichas.
Jis neslepia kalbantis ir apie konkrečias moteris Lietuvos politikoje. Ar tai L.Graužinienė, ar prezidentė Dalia Grybauskaitė, knygos autorius tiesiai nesako. Tačiau kalba apie situacijos „ištaisymo“ technologiją.
„Šiandien ši teorija aiškiai patvirtinama ir mūsų šalyje, tai gerai matau ir iš savo patirties. Kaip ištaisyti tokią situaciją? Tokia technologija egzistuoja, vėliau mes apie tai pakalbėsime“, – intriguoja V.Uspaskichas.
Saulius Verseckas – tikras mokytojas
Žinoma, be užuominų apie politiką knyga neapsiėjo. Tarp eilučių paminėtas ir Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas.
„Rašydamas šią knygą aš vadovausiuosi savo patyrimu, kurį man suteikė gyvenimas, dėl mano klaidų arba kokių nors neigiamų ar teigiamų mano charakterio savybių išmušdamas mane iš vėžių ir grąžindamas atgal.
Žinoma, čia neapsieita ir be gyvų būtybių ir ligų, kurios tam tikruose mano gyvenimo epizoduose apsireiškia įvairiu pavidalu, – tai klastingoji podagra, piktybinis auglys, nervinis tikas, skrandžio liga ir gera dešimtis kaulų lūžių arba oponentai, konkurentai, banditai, prokurorai ir teisėjai ir kiti „gerieji“ žmonės, ar tiesiog žmonės, ieškoję savo interesų, kurie kirsdavosi su mano interesais ir todėl kildavo rezonansas, kartais nušluodavęs nuo kelio visą, kas gyva. Šiandien aš drąsiai juos visus ir visa tai vadinu savo geriausiais mokytojais“, – mesijo tonu tęsia V.Uspaskichas.
Vyrai, valdykite savo „apatinį kranelį“
Dalindamasis gyvenimiška išmintimi, Darbo partijos patriarchas nevengia ir pikantiškų temų. Štai viename knygos epizode jis atvirai kalba apie sekso troškimą ir ragina vyrus valdyti savo „apatinį kranelį“. Suvirintoju dirbęs politikas visa tai iliustruoja metafora apie vandentiekį.
„Pavyzdžiui, lyg ir visiems aišku, kodėl žmogui kiekvieną dieną reikia eiti miegoti, bet aš dar papildomai paaiškinsiu. Arba dėl ko Dievas davė žmogui išmintį ir lytinį organą, tačiau perspėjo, kad su jais susijusi viena nelabai gera žinia: atrodytų, ir seksas, ir išmintis teikia malonumo, tačiau esmė ta, kad šie du organai neveikia kartu.
Čia labai tiktų pavyzdys apie natūralų vandentiekį. Jei atsukame apatinį vandentiekio kraną, į viršutinį tašką vanduo nepatenka, tai yra energija teka žemyn. Taip ir su žmogumi, jeigu jis labai dažnai kur pakliuvo atsukinės „apatinį kranelį“, tai yra atsiduos jausmams, seksui, pagundoms, viršutinis taškas – išmintis – kentės, net ir tuo atveju, jei žmogus nuo gimimo yra pakankamai protingas. Ir ne tik todėl, kad neužtenka laiko kitoms pagundoms, ši problema slypi daug giliau...” – susimąsto V.Uspaskichas.
Apie savo patirtis su „apatiniu kraneliu“ politikas pernelyg neatvirauja.
Visą V.Uspaskicho išminties rinkinį atsisiųsti galite čia.
