2020 12 29

V.Uspaskicho siūlomo vandens gamintojai dėl „antikovidinių“ savybių siūlo kreiptis į politiką, kelios tarnybos atliks tyrimą

Bent šiomis dienomis garsiausio Lietuvoje mineralinio vandens gamintojai giria savo produktą dėl unikalios sudėties, bet kad jis apsaugo nuo koronaviruso, kaip aiškina europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, nepatvirtina. „Kalbame apie mineralines medžiagas. Dėl viso kito užduokite klausimą žmogui, kuris šitą dalyką įpūtė“, – pasiūlė bendrovės „Lamikara“ vadovas Nerijus Malinauskas. Kilus triukšmui dėl vandens, bent dvi tarnybos imasi tyrimo.
Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas / 15min ir LNK stop kadro nuotr.

N.Malinauskas 15min pripažino šiomis dienomis sulaukiantis labai daug skambučių. Bendrovės gaminamą vandenį „žvaigžde“ pavertė Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas, pradėjęs siūlyti žmonėms jį gerti ir taip saugotis koronaviruso ar net gydytis juo, jau susirgus COVID-19.

„Esame natūralaus mineralinio vandens gamintojas. Viskas, – teigė N.Malinauskas. – Šitoje vietoje mūsų atsakomybė, visa informacija ties ta vieta baigiasi. Mūsų natūralus mineralinis vanduo turi unikalią sudėtį, jis priskiriamas stiprios mineralizacijos vandeniui. Reiškia, turi kalio, magnio. Kalio turi labai daug.

Nuotr. iš vaistai.lt/Bendrovės „Lamikara“ siūlomas vanduo
Nuotr. iš vaistai.lt/Bendrovės „Lamikara“ siūlomas vanduo

Bet kalbame apie mineralines medžiagas. Visa kita… Žinau, į ką lenkiate, bet dėl to užduokite klausimą žmogui, kuris šitą dalyką įpūtė“, – pasiūlė verslininkas.

Pajuokavus, kad vanduo bent išpopuliarėjo, pašnekovas atsiduso: „Duok Dieve, kad būtų gerai…“

Įžvelgia Reklamos įstatymo pažeidimų

Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras įspėja, kad ši reklama gali atnešti nemalonumų.

„Net ir už vandens – tokio nekalto ir visiems būtino produkto – reklamą gali grėsti sankcijos“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo jis.

Pagal įstatymą, reklama turi būti padori ir teisinga. Reklama draudžiama, jei joje, be kita ko, piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, patirties ar žinių stoka, jei ji klaidina.

„O kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, be kita ko į tai, ar reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu (<...> pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu)“, – nurodė V.Mizaras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Mizaras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Mizaras

Paklaustas, ar net tiesioginėje transliacijoje socialiniame tinkle nuskambėjusius teiginius galima laikyti reklama, teisininkas 15min nurodė, kad tai yra „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“.

Pašnekovas taip pat paminėjo reklaminės veiklos subjektą (reklamos davėją, reklamos paslaugų teikėją). Reklamos davėjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. O reklamos paslaugų teikėjas teikia reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas. V.Uspaskichas, teisininko manymu, gali būti laikomas reklamos paslaugos teikėju, nes jis skleidžia reklamą.

V.Mizaras taip pat nurodė, kad Administracinių nusižengimų kodeksas numato fiziniams asmenims administracinę atsakomybę už klaidinamos reklamos naudojimą – baudą nuo 300 iki 560 eurų, o už Reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą – baudą nuo 140 iki 300 eurų.

Tyrimus pradės bent dvi tarnybos

Į siūlymus gydytis nuo COVID-19 vandeniu ėmė reaguoti ir paprasti gyventojai. Vienas aktyvus vaikinas dėl to kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Nuotr. iš „Facebook“/Kreipimasis dėl Viktoro Uspaskicho reklamuojamo vandens
Nuotr. iš „Facebook“/Kreipimasis dėl Viktoro Uspaskicho reklamuojamo vandens

„Vakar viešoje erdvėje plačiai pasklidus žiniai, kad europarlamentaras V.Uspaskichas reklamuoja įsigyti vandenį, tariamai padedantį įgyti imunitetą nuo COVID-19 ir kad neva šis vanduo padės pasveikti ir tiems, kurie jau susirgo, trūko mano kantrybė ir tolerancija dezinformacijai ir galimai klaidinančiai reklamai.“

Minėtų institucijų jis paprašė įvertinti, ar tokia informacija nėra vartotojus klaidinanti reklama, ar tokio produkto platinimas yra saugus, ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad „mažesnį medicininį raštingumą turinti visuomenės dalis nebūtų klaidinama“.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos (VVTA) tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyrius jam atsakė atliekanti ne maisto produktų rinkos priežiūrą. Tyrimus dėl maisto reklamos atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl tyrimą šiuo atveju pradės pastaroji.

Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu nurodė, kad kreipimąsi išnagrinėti pavedė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Maisto produktams negali būti priskiriamos gydomosios savybės

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir vartotojų pranešimus, VMVT pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimai klaidinančios reklaminės kampanijos, kurioje vartotojams siūloma įsigyti vandens, esą padedančio apsisaugoti nuo COVID-19 arba gydytis jau susirgus.

„Pagal socialiniame tinkle pateiktą informaciją, tarp nurodytų platintojų buvo pateikti natūralų mineralinį vandenį gaminančios įmonės kontaktai. Šios įmonės atžvilgiu ir pradėtas tyrimas dėl klaidinančių ir draudžiamų teiginių apie ligų gydymą ir profilaktiką, naudojamų reklamuojant natūralų mineralinį vandenį“, – teigiama tarnybos pranešime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas

Pasak VMVT, asmenys, prekiaujantys maisto produktais, turi būti įteisinę šią veiklą, t. y. registruoti maisto tvarkymo subjektai. Pirminiais duomenimis, reklamuojamą produktą gamina Rokiškyje registruota įmonė UAB „Lamikara“. Ši įmonė yra VMVT registruotas maisto tvarkymo subjektas, nuo 2020-ųjų pavasario turi teisę gaminti natūralų mineralinį vandenį. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus, natūralaus mineralinio vandens gamybos ir paruošimo sąlygos yra griežtai reglamentuotos.

„Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, kad natūralus mineralinis vanduo bei kiti maisto produktai iš esmės nepasižymi gydomosiomis savybėmis ir nėra vartojami koronaviruso infekcijos COVID-19 profilaktikai ir gydymui. Pagrindinė ir efektyviausia koronaviruso infekcijos COVID-19 profilaktikos priemonė – skiepai“, – pabrėžė tarnyba.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, tiek ženklinant, tiek pristatant bei reklamuojant įvairius maisto produktus, jiems jokiu būdu negali būti priskiriamos jokios gydomosios ar profilaktinės savybės: „Leidžiami specifiniai su sveikata ir maistu susiję teiginiai, pavyzdžiui, vitaminas C padeda palaikyti imuninės sistemos funkciją, yra labai aiškiai apibrėžti ir griežtai reglamentuoti teisės aktais, o jų naudojimas galimas turint pagrįstų mokslinių tyrimų duomenų ir tik leidus Europos Komisijai.“

Bet kokia su geriamuoju vandeniu, maistu ar maisto papildais susijusi informacija, kad šių produktų vartojimas padėtų apsisaugoti nuo COVID-19 ar šią ligą išgydytų, yra draudžiama, todėl vartotojai raginami įvairiais būdais skleidžiamą informaciją vertinti kritiškai ir tokia klaidinančia reklama nesusivilioti bei šių produktų COVID-19 ligos profilaktikai ar gydymui neįsigyti.

Tyrimo metu nustačius, kad minėto vandens gamintojas ar platintojas užsakė tikrovės neatitinkančią reklamą, jų atžvilgiu bus pradėtos Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis