Kalbėdamas apie ekonominę situaciją, V.Vasiliauskas sakė nemanantis, kad Lietuva susidurs su recesija.
„Tikrai nemanau, kad mes nukrisime į neigiamą teritoriją. Sulėtėjimas bus, bet ir tiek. Todėl dar kartą – tai labai svarbu yra, atsakingai elgtis su viešaisiais finansais“, – interviu 15min sakė I.Šimonytės patarėjas valstybės tarnybos klausimais, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kuris metų pabaigoje paliks premjerės komandą ir nuo 2023 metų taps Tarptautinio valiutos fondo valdybos nariu.
Penki tikslai
– Vyriausybė programoje numačiusi kelias reformas. Viena jų – viešojo sektoriaus pertvarka. Yra pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas.
Kam jo reikėjo? Kaip situacija valstybės tarnyboje? Kaip viešasis sektorius atrodo? Kodėl jis yra keistinas, tobulintinas?
– Viešas sektorius labai platu iš tikrųjų. Nes po viešu sektoriumi papuola ne tik, kaip mes įsivaizduojame, valstybės tarnyba, bet ir kiti laukai: ir teisėsauga, ir tie patys biudžetininkai, kaip medikai, mokytojai.
Šiuo atveju mes kalbame daugiau apie viešą administravimą – tai yra tuos, kas dalyvauja valstybės valdyme. Mes čia į tai orientuojamės.
Dėl ko – vėlgi tikrai turėtume suprasti, kad mes čia nekuriame kažko nuo balto popieriaus lapo. Iš tikrųjų kalba eitų apie tobulinimą ir čia svarbiausia yra keli akcentai, ką mes pažymime.
Tai – visų pirma vadovai, nes iš tikrųjų matome didelę problemą su įstaigų vadovais. Maždaug 40 proc. konkursų neįvyksta.
Tai indikuoja, signalizuoja, kad nėra gerai, tiesiog niekas neateina, nenori dalyvauti.
Priežastys, matyt, atskira kalba. Bet faktas yra tas, kad 40 proc. konkursų apskritai neįvyksta.
Antras tikslas, kurio mes norime pasiekti, – orientacija į rezultatus. Kad tu nebūtum darbe, o pasiektum rezultatą. Čia ir susiję vertinimai, akcininkų laiškai visų pirma įstaigų vadovams – tą mes planuojame numatyti tame naujame pakete.
Trečias dalykas – kompetencijos ir lyderystė. Nes šiaip kalbant apie viešojo administravimo sektoriaus efektyvumą, lyginant su panašiomis valstybėmis – šiuo atveju kalbu apie 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybes, mes ten atrodome tikrai neblogai, per vidurį kažkur, maždaug 20 vieta.
Bet tas indeksas, kuris matuoja efektyvumą, susideda iš įvairių dedamųjų. Ir keletas dedamųjų, kurios mus, vadinkime, ištraukia, pastato į tą vidurį, tai yra skaitmenizacija ir politikos formavimas.
Tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, kompetencija, tarnautojų gebėjimai, pačio viešo administravimo sektoriaus atvirumas, įtraukimas, yra gale – atitinkamai 36 vieta ir panašiai.
Tai reiškia, kad tam tikros sritys iš tikrųjų tobulintinos.
Ketvirtas tikslas – lankstumas. Man tikrai labai neramu, kad mes neturime arba turime pakankamai minimalų judėjimą tarp dviejų darbo rinkų: viešo sektoriaus ir privataus.
Tai yra nesąmonė, nes darbo rinka turėtų būti viena ir visiškai nepriklausyti nuo to, kas perka darbuotojo paslaugą.
