Jis penktadienį nuotoliniu būdu kreipėsi į tarptautinio simpoziumo Kaune dalyvius.
„Matome veikiančią Europą – ne tik norinčią teisingumo, bet ir jį ginančią“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Matome Europą susivienijusią ne tik kaip idėją ar tikslą, bet kaip politinį rezultatą čia ir dabar. Europa pasimokė iš savo istorinių klaidų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis pabrėžė, kad jo šalis šiuo metu kaunasi už europietiškas vertybes ir pabrėžė, jog „Rusija yra pasmerkta žlugti“, nepaisant to, kad vis dar turi raketų ir jomis terorizuoja žmones.
Pasak jo, Ukraina yra ir išliks demokratine šalimi, saugančia europietiškas vertybes.
„Labai dažnai girdžiu tą patį klausimą: „Kaip Europa gali padėti Ukrainai?“ Žinoma, esame labai dėkingi, bet (...) Europa padeda pati sau, o ne Ukrainai“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Europa padeda pati sau, o ne Ukrainai.
Ukrainos prezidentas pabrėžė Europoje nematantis išsiskiriančių pozicijų dėl Rusijos karo Ukrainoje. Vis dėlto jis ragino Bendrijos šalis visiškai atsisakyti Maskvos energijos išteklių.
Rusijai kiek daugiau nei devynis mėnesius puolant Ukrainą, Europos Sąjunga rengia devintąjį sankcijų Maskvai paketą.
Apie tai šią savaitę paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos apie sankcijas, kurios galėtų būti įtrauktos į naująjį paketą.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Komisiją įvertinti Bendrijos sankcijų Rusijai poveikį ir pabrėžė, kad jos iš esmės neveikia šalies energetikos sektoriaus.
Grįžimas į ištakas
Renginyje į dalyvius nuotoliniu būdu kreipdamasi U.von der Leyen teigė, kad Europos idėja grįžta į savo ištakas.
„Prisijungimas prie Europos tapo sinonimu, reiškiančiu savo šalies nepriklausomybės atgavimą iš svetimšalio priespaudos“, – kalbėjo politikė.
„Senovės graikams Europa nebuvo tik geografinė sąvoka, ji reiškė laisvę, demokratiją ir valdžią laisvų piliečių rankose, autokratijos nebuvimą“, – pridūrė ji.
Taip EK vadovė kalbėjo Ukrainai siekiant greitos ES narystės.
U.von der Leyen pabrėžė, kad Rusija nori Europą sugrąžinti į praeitį, tačiau kovojantys už laisvę tam neleis įvykti.
Kaip atidarydamas simpoziumą sakė prezidentas G.Nausėda, simboliška, jog renginys vyksta Kaune, mieste, kuriame „europinė tapatybė atsiskleidžia visu savo potencialu“.
„Europos idėja pirmiausia remiasi mūsų gebėjimu suvokti istoriją ir išgirsti įvairius balsus vieningame Europos šeimos chore. 2022 metų Europos kultūros sostinės Kauno sėkmė yra dar vienas šio unikalaus sąskambio pavyzdys“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak G.Nausėdos, simpoziumas „turėtų paskatinti ne tik permąstyti Europos idėją, bet ir aptarti galimą jos ateitį“.
„Skubiai šios idėjos įgyvendinti gal ir nepavyks, tačiau ji primins apie intelektines pastangas, skatinančias mus judėti į priekį“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio, diskutuojant apie tai, ką reiškia būti europiečiu, svarbu nepamiršti, jog Europa neturėtų būti priimta kaip savaime suprantamas dalykas.
Jis priminė, jog susitikimas vyksta „ypatingomis aplinkybėmis“, kai Rusijos karas Ukrainoje išbando Europos idėją ir kelia „rimtą grėsmę esamai tvarkai“.
