„Mes įrodėme, kad Rusija gali būti sustabdyta, kad atgrasymas yra įmanomas. Dabar turime išplėšti iš Rusijos rankų taiką, tokią taiką, kokios norime – sąžiningą, ir gauti saugumą mūsų tautoms. Tokį saugumą, kokio mums reikia. Taip pat viltį“, – teigė Ukrainos vadovas.
Jo teigimu, šie metai bus lemiami daugeliu aspektų.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad pirmojo vizito šiais metais atvyko į Lietuvą.
„Tai ne tik dėkingumo vizitas, tai bendro pasitikėjimo vizitas tautų, kurios gyvena kaimynystėje su Rusija“, – teigė jis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad nei Ukraina, nei Lietuva neleis Rusijai sugriauti abiejų šalių valstybingumo.
„Teko nesėkmė turėti tokį neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir pavergimą, tačiau mes daugiau niekada netapsime geografijos įkaitai“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Neleisime Rusijai sugriauti mūsų valstybingumo, nes mes kartu ir apjungiame kitus“, – pridūrė jis.
Perspėja, kad Putinas nori „okupuoti pilnai“
Ukrainos vadovas tvirtino nejuntąs ir negirdėjęs partnerių spaudimo nutraukti kovos veiksmų ir sutikti atiduoti Rusijai jos šiuo metu okupuotas teritorijas.
„Jokio partnerių spaudimo stabdyti mūsų gynybą, karinius veiksmus nėra, konflikto įšaldymo kol kas nėra“, – Vilniuje sakė V.Zelenskis.
Jis atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino retoriką.
„Jis nesiruošia sustoti, jis nori mus okupuoti pilnai. Partnerių abejonės dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greitis tik prideda jėgų bei stiprybės, įsitikinimo Rusijai“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis kartojo, kad jeigu Rusijai pavyks įeiti Ukrainą, kitas Maskvos taikinys gali būti Baltijos šalys.
„Rusijos prezidentas, kol nesugriaus Ukrainos, nenusiramins. Po Ukrainos, jūs puikiai žinote, kas patenka į rizikos grupę. Turime suprasti, kad Lietuva, Latvija, Estija, Moldova, gali sekti po mūsų“, – įspėjo jis.
Ukrainos prezidento teigimu, Rusija gali grasinti Suomijai, Uzbekistanui.
„Faktas, kad tai įvyks tik tada, jeigu mes neatsilaikysime. (...) Taigi Putinas neužbaigs viso šito, kol mes visi kartu neužbaigsime jo“, – pabrėžė jis.
Nausėda ragina padėti Kyjivui ir politiškai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad Lietuva visomis priemonėmis rėmė ir rems Ukrainą – karinėmis, politinėmis, ekonominėmis.
Vasarą Vilniuje NATO viršūnių susitikime sąjungininkai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Ukraina viliasi, kad aiškesnė narystės perspektyva bus apibrėžta šiemet Vašingtone vyksiančio Aljanso lyderių susitikimo metu.
„Lietuva ir toliau aktyviai rems Ukrainos kelią į narystę Aljanse“, – sakė G.Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad Ukrainos vieta yra ir Europos Sąjungoje. Gruodį pradėti Kyjivo stojimo derybas sutarė Europos Vadovų Taryba.
„Būtina padėti Ukrainai ne tik karine prasme, būtina padėti politiškai“, – sakė G.Nausėda.
„Čia Lietuva labai gerai supranta savo atsakomybę, nes esame Ukrainos balsas ten, kur ji negali galbūt tiesiogiai savo lūkesčio iškelti“, – teigė Lietuvos vadovas.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Ukrainos vadovai pasirašė bendrą pareiškimą „Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!“, kuriame pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę.
