Šalies vadovas dar kartą paragino Vakarus siųsti į jo šalį oro gynybos sistemas, Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus Ukrainos apšaudymus raketomis ir dronais.
„Kalbant apie 155 mm artilerijos iniciatyvą ar panašias, visos jos, kai prasideda, tai prasideda labai garsiai. Svarbu, kad jos būtų įgyvendintos Ukrainai palankiu rezultatu“, – prieš susitikimą su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė V.Zelenskis.
Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) nepavykus ištęsėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Čekija vasario pabaigoje pranešė apie naują tarptautinę iniciatyvą nupirkti šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių Ukrainai iš trečiųjų šalių.
Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir Lietuva, nusprendusi tam skirti 35 mln. eurų.
V.Zelenksis susitikime su Lietuvos prezidentu taip pat akcentavo oro gynybos poreikį.
„Tai didžiausias šios dienos iššūkis, ir jūs žinote, kad šiąnakt, šį ankstyvą rytą buvome užpulti. Vėl (užpultas) Charkivas, vėl Odesa, Zaporižė, Kijyvo sritis, daug mūsų regionų, žmonių. Todėl mums oro gynyba yra (...) prioritetas numeris vienas“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Savo ruožtu G.Nausėda teigė, kad Lietuva „įsipareigojusi daryti viską, kas įmanoma“, kad suteiktų reikalingą paramą Ukrainai. Vis tik jis pabrėžė, kad šalies resursai yra riboti.
„Visgi esame pasirengę jums tiekti antidronines sistemas, šarvuočių, logistikos transporto priemonių, taip pat kažkiek 155 mm amunicijos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas teigė, kad Lietuva nuolat ragina Vakarų sąjungininkus remti Ukrainą.
„Tai nėra lengva, bet darome viską, ką galime“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad artėjant NATO Vašingtono viršūnių susitikimui Vakarų partneriai privalo rasti formuluotes, kurios artintų Ukrainą prie Aljanso.
Abiejų šalių lyderiai taip pat vylėsi, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai dar birželį patvirtins Ukrainos derybų programą.
Sprendimą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės Bendrijos lyderiai priėmė praėjusių metų pabaigoje. Lietuva aktyviai pasisako už Kyjivo narystę ir žada padėti įgyvendinant būtinas reformas.
