Socialiniame tinkle mokslininkas rašo: „Šiandien Lietuvos statistika (Statistikos departamentas — aut. past.) atvėrė testų duomenis pagal EVRK veiklas ir pasidalino keletu gražių (mano nuomone, beprotiškai gražių) grafikų. Tai be galo įdomūs duomenys. Natūralu, kad paanalizuot nusprendžiau ir aš.
Naujų atvejų duomenys buvo jungiami prie „Sodros“ duombazės, todėl apie 25 proc. duomenų nusimetė dėl bedarbių (įskaitant nepilnamečius ir studentus), pensininkų ir individualia veikla besiverčiančių (čia aš preziumuoju, kad buvo nagrinėjami tik dirbantys pagal darbo sutartis).
Tik 326 veiklų (iš 1078 EVRK) atstovai buvo testuoti. 117 veiklų sudaro 95 proc. darytų testų, o 16 labiausiai testuotų veiklų sudaro 71 proc. darytų testų. Taigi tikrai teigti, kad duomenys labiau atspindi pasirinktą testavimo strategiją, o ne visą populiaciją.“
„Pridėtame grafike yra TOP 16 veiklų ir jų 7 dienų teigiamų testų dalies vidurkiai. Be to, pridėtas visos Lietuvos teigiamų testų dalies 7 dienų vidurkis. Paimtas laikotarpis nuo spalio 1 dienos. Skliausteliuose nurodyta, kiek iš viso testų yra padaryta nuo testavimo pradžios.
Žiūrint į grafiką, kyla daugiau klausimų nei atsakymų.
Žiūrint į grafiką, kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Ligoninėse testuota daugiausiai. Tačiau ten teigiama tyrimų dalis yra mažiausia. Ikimokyklinio ugdymo testų daryta gerokai mažiau. Ten gruodžio mėnesį beveik kas antras testuotas darbuotojas gavo teigiamą testą. Kaip ir darželyje, pavojinga gaminti baldus ir užsiimti mažmenine prekyba.
Pradinė hipotezė — ten, kur teigiamų tyrimų procentas yra aukštas, reikia papildomo ribojimo. Bet tada pagal šituos duomenis ligoninėse ir globos namuose nereikia nieko daryti, nes ten procentas gerokai mažesnis, palyginus su Lietuvos vidurkiu. Kadangi ligoninėse ir globos namuose teigiamų tyrimų procentas mažesnis, ar tai reiškia, kad ten testavimo strategija veikia efektyviai ir nustato visus sergančius? Kaip jau minėjau, klausimų daugiau nei atsakymų.
Vienam Prezidento ekspertų tarybos posėdyje man pristačius, kaip, mano nuomone, turėtų atrodyti COVID-19 duomenų platforma, nuskambėjo vieno eksperto nuomonė, kad tokiu atveju reikėtų kurti atskirą institutą, kuris užsiimtų vien tik COVID-19 duomenų analize. Tada man pasirodė, kad to tikrai nereikia. Dabar tai neatrodo tokia jau fantastinė idėja.
COVID-19 palietė praktiškai visas gyvenimo sritis. Jau vien su dabar atvertais duomenimis analizei reikėtų kelių pilną darbo dieną dirbančių žmonių. Duomenų yra dar daugiau ir tikėtis, kad pora analitikų sugebėtų sugaudyti visas įmanomas subtilybes ir visus pjūvius, nėra protinga.
Be analitikų, labai svarbu, kad duomenis naudotų visų pirma savivaldybės ir kitos valstybės institucijos, kurios geriausiai žino, kas vyksta jų kuruojamose srityse. Kuo daugiau protų analizuos duomenis, tuo daugiau turėsim idėjų, kas padeda kovojant su COVID-19, o kas ne. Nors bendri principai yra aiškūs, tačiau detalės, padėsiančios tai įgyvendinti, deja, nėra aiškios.
Kas turite genialių idėjų ar įžvalgų, susijusių su COVID-19 duomenimis (šiame grafike ir apskritai), pasidalinkit. Diskusijose gimsta teisybė“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė V.Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento skelbiami minėti duomenys – ČIA.
