„Vienas iš dažniausiai kartojamų vakcinacijos priešininkų argumentų yra tas, kad vakcinos sukelia mirtį. Labiausiai mėgstama cituoti, kad kažkieno pažįstamas mirė kelios dienos po vakcinos. Tokias kalbas labai sunku paneigti, nes konkretaus asmens ligos istorijos negalima viešinti dėl duomenų apsaugos. Tai netgi ir radus tą konkretų asmenį, ir pasižiūrėjus ligos istoriją ir įsitikinus kad mirties priežastis nėra vakcina, tuo pasidalinti negalima, o ir pasidalinus būtų rastas kitas atvejis, kurį ir vėl reikėtų paneiginėti“, – savo tinklaraštyje „Epidemijos dienoraštis“ rašo jis.
Ką galima padaryti, tai panagrinėti mirštamumo ir vakcinacijos sąryšį iš mirčių duomenų, toliau rašo jis bei paaiškina, kad visos mirtys Lietuvoje yra registruojamos pagal LR įstatymus. Mirus žmogui turi būti išrašomas mirties liudijimas, kuriame nurodoma mirties priežastis. Mokslininkas pabrėžia, kad tai oficialus dokumentas, už kurio klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
„Taigi, – teigia jis, – mirčių registras sveikatos duomenyse yra vieni iš patikimiausių duomenų, jeigu kalbame apie patį fakto įregistravimą.“
Prieš pateikdamas analizę V.Zemlys-Balevičius paaiškina, kad vakcinacijos įrašai saugomi „esveikatos“ sistemoje, kur pateikiama ir kita svarbi informacija: vakcinos dozė, kur ir kada skiepyta, paskiepyto asmens lytis bei amžius.
„Neseniai pagarsėjusi istorija, kai paaiškėjo, kad buvo daromi vakcinos įrašai, bet realiai žmonės nebuvo vakcinuojami, rodo, kad sukčiavimo atvejų yra, bet jie nėra labai paplitę. Iš viso jau yra suskiepyta virš 3 milijonų dozių, o sukčiavimo atvejų nustatyta tik 200. Taigi, galima laikyti, kad vakcinacijos duomenys irgi yra pakankamai patikimi“, – svarsto mokslininkas ir pateikia analizę:
„Jeigu vakcinacija lemtų mirtis, tai sugretinus vakcinacijos ir mirčių įrašus tai akivaizdžiai turėtų matytis. Po vakcinacijos įrašo turėtų sekti mirties įrašas ir, imant visą populiaciją, tarp jų turėtų būti aiškus sąryšis. Reikėtų pastebėti, kad negalima tikėtis, kad mirčių po vakcinacijos iš viso neturėtų būti. Vakcinos nesuteikia nemirtingumo, todėl mirčių po vakcinacijos įrašų bus, net jeigu šitie įvykiai būtų visiškai nesusiję.
Kas turėtų matytis, tai padidėjęs mirtingumas pirmomis dienomis po vakcinacijos. Tokiai analizei nelabai svarbu, kokia yra mirties priežastis, užtenka jos fakto. Jeigu vakcinacijos įtaka mirtingumui yra ženkli, tai turėtų atsispindėti duomenyse.
Lietuvos statistikos departamentas yra paviešinęs visų žmonių, mirusių per 90 dienų nuo pirmosios vakcinacijos, duomenis. Šiuose duomenyse nurodyta kiekvieno mirusiojo pirmosios vakcinacijos data, mirties data, kiek dienų praėjo nuo vakcinacijos iki mirties ir mirusiojo amžius su nedidele atsitiktine paklaida, įvesta saugant asmens privatumą.
Grafike apačioje pavaizduotas laiko, praėjusio nuo vakcinacijos iki mirties, pasiskirstymas. Pirmas stulpelis rodo, kiek žmonių mirė tą pačią dieną po vakcinacijos, antras – pirmą dieną ir taip toliau.
Į akis iš karto krenta, kad nėra jokio aiškaus trendo. Mirčių skaičius yra maždaug panašus kiekvieną dieną. Galima išskirti mažesnį mirčių skaičių tą pačią dieną ir 1-2 dienas po vakcinacijos įrašo. Tam galima sugalvoti įvairių paaiškinimų, bet svarbu, kad mirčių skaičius kitomis dienomis išlieka panašus ir nesikeičia. Tai akivaizdžiai prieštarauja pradinei hipotezei, kad vakcinacija įtakoja mirtis.
Kad mirčių skaičius kitomis dienomis yra statistiškai vienodas, galima formaliai patikrinti. Štai grafikas, kuriame pateikta viena tolygaus pasiskirstymo nuo 0 iki 89 realizacija, paimta iš tokio pačio imties dydžio, kaip ir mūsų nagrinėjami realūs duomenys. Visų skaičių tikimybė pasirodyti imtyje yra vienoda.
Kaip matome, grafikai labai panašūs. Kad mirčių tikimybė pradedant nuo trečios dienos yra vienoda rodo ir statistinis X2 testas:
Chi-squared test for given probabilities data: bp[-3:-1] X-squared = 100.21, df = 86, p-value = 0.1403
Kadangi duomenyse yra nurodytas amžius, galima patikrinti, ar skirtingose amžiaus grupėse mirčių pasiskirstymas skiriasi. Tam galime palyginti išgyvenamumo funkcijas. Kadangi jaunesnio amžiaus mirčių duomenyse yra mažai, tai nagrinėjamos amžiaus grupės nuo 0 iki 50, 50-60, …, 80-90 ir 90+.
Kaip matote, grafike visos išgyvenamumo funkcijos praktiškai nesiskiria ir yra tiesės, kas reiškia, kad pasiskirstymas yra tolygus. Jeigu vakcinacija įtakotų mirtingumą, tai kreivės turėtų būti iškilos žemyn (įgaubtos).
Šioje statistinėje analizėje mes parodėme, kad laiko pasiskirstymas nuo vakcinacijos iki mirties nesiskiria nuo tolygaus pasiskirstymo, arba, kad tikimybė, kad žmogus mirs tam tikrą dieną po vakcinacijos yra vienoda visom dienom. Tai nėra įrodymas, kad mirties priežastis gali būti vakcinacija, bet galima teigti, kad jeigu yra priešingai, tai efektas yra toks mažas, kad jo nesimato visų mirusių vakcinuotų duomenyse.“
