Vyriausybė, paskelbusi kovą su biurokratija ir siekį optimizuoti valstybės valdymą, žadėjo sutaupyti apie milijardą litų, atsisveikinti su 4 tūkst. valdininkų. Tačiau jau dabar girdėti nuogąstavimų, kad šiuos planus turinčios įgyvendinti Saulėlydžio komisijos užmojai taip ir liks neįgyvendinti, kaip atsitiko prieš dešimt metų, dirbant pirmajai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei.
„Perfekcionizmas viliantis, jog idėja bus įgyvendinta 100 proc., yra gerai. Bet jei bus pasiekta bent pusė tų dalykų, apie kuriuos kalbame, matysime, kad pokyčiai realiai vyksta“, – Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“ aiškino premjero patarėjas, Saulėlydžio komisijos pirmininkas V.Milaknis.
Reforma – ne tik mažinimas
Saulėlydžio komisija planavo iki šių metų vidurio valstybės valdymo išlaidas sumažinti 10 procentų. Numatyta data – jau čia pat, tačiau stebint iš šalies didelių pertvarkų neregėti.
Mažinimas vyksta sparčiau, ir ne tik Saulėlydžio komisijos rankomis. Mūsų biudžetas iki šiol nebuvo balansuojamas, tad reikia daryti greitus sprendimus. Siūlymai dėl mažinimo guli Seime, jie, vienaip ar kitaip, turės būti priimti.
Žiūrėjome, kaip per pastaruosius kelerius metus daugėjo valstybės tarnautojų. Sakyčiau, jų skaičius didėjo, nors ir ne geometrine progresija, labai sparčiai.
Per beveik 100 komisijos veiklos dienų pasiūlėte atsisakyti maždaug 800 laisvų tarnautojų etatų, naikinti Kvalifikacijų komisiją, reorganizuoti Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentą, privatizuoti Vyriausybės svečių namus ir poilsiavietę „Baltija“. Bet ar to nėra maža?
Norėčiau pasakyti, kad daroma kur kas daugiau. Siekis sutaupyti 10 proc. valdymo išlaidų – trumpalaikis uždavinys, jį reikia įgyvendinti nedelsiant. Tačiau trumparegiška nematyti ilgalaikių reformų, kurios nėra tik mechaninis mažinimas. Privalu atlikti esminę valstybės institucijų valdymo reformą, kad būtų pastebima, ką valdininkai daro už biudžeto pinigus.
Koalicinės Vyriausybės programoje, be kitų darbų, numatyta valdymo pertvarka. Ją įgyvendinant atliekama Vyriausybės kanceliarijos reforma. Prie Vyriausybės kanceliarijos veikia 21 institucija. Dalį jų Saulėlydžio komisija jau pasiūlė reformuoti. Kas savaitę gauname siūlymų dėl 1 ar 2 institucijų.
Baigus Vyriausybės kanceliarijos reformą, kuria ne tiek siekiama sumažinti žmonių skaičių, kiek padaryti efektyvesnę veiklą, ketinama „klonuoti“ Saulėlydžio komisiją į 14 grupių pagal kiekvienos ministerijos veiklos sritį.
Ne visiems vienodai
Kai buvo kuriama Saulėlydžio komisija, net premjeras akcentavo biurokratinio aparato mažinimo svarbą. Jūs minėjote, kad gali būti atsisakyta iki 4 tūkst. valdininkų. Ar toks mažinimas planuojamas ir toliau?
Minėtą skaičių galima laikyti indikatoriumi. Tačiau nepritarčiau siūlymui, kad visiems būtų sumažinta vienodai. Kai kurios institucijos dirba ribiniu apkrovimu, gaudamos ribinius, itin sumažintus, atlyginimus. Iš tiesų reikėtų tik padėkoti, kad žmonės dar ateina į darbą.
Tačiau esama institucijų, kuriose dirbančių valstybės tarnautojų funkcijas apskritai sunku suprasti?
Taip, yra institucijų, kurias reikia mažinti ne 10 proc. ir ne vien žmones. Reorganizuojant jas didžiausias efektas pasiekiamas vertinant konkrečios įstaigos veiklą, o ne kerpant visiems po lygiai. Aptinkame pavyzdžių, kai institucijos veiklos rezultatai būna lygūs beveik nuliui, o iš mokesčių mokėtojų pinigų skiriami asignavimai iššvaistomi. Vien stambinant kai kurias organizacijas, sujungiant mechaniškai dvi ar tris ir sukuriant vieną juridinį asmenį, iš karto sutaupoma 25-30 procentų.
Kodėl tada minimas konkretus skaičius – 4 tūkst. valstybės tarnautojų, kurių žadama atsisakyti?
Žiūrėjome, kaip per pastaruosius kelerius metus daugėjo valstybės tarnautojų. Sakyčiau, jų skaičius didėjo, nors ir ne geometrine progresija, labai sparčiai. Dabar kalbame, kad mūsų biudžeto pajamos mažėja iki 2007 metų pradžios lygio, vadinasi, ir tarnautojų skaičius realiai turėtų panašiai kisti.
Elgiasi skirtingai
Pertvarką pradėjote nuo Vyriausybės kanceliarijos, tačiau visuomenė stebisi ministerijų veikla, kai kiekvienas ministras turi bent po kelis patarėjus, dažnai - ministrų partijos bičiulius, ne tos srities specialistus, iš biudžeto gaunančius nemenkas sumas.
Socialinio teisingumo ar solidarumo požiūriu esate teisi. Norėtųsi, kad šiuo sunkmečiu aukščiausio ešelono išlaidos būtų adekvačios esamai padėčiai. Kita vertus, ministras negali dirbti be savo aplinkos.
Žinoma, būtų gerai, kad žmonės siektų pokyčių. Deja, to dar nepastebime, kai kur pertvarkos stringa. Pasakysiu atvirai: net vėluojama įgyvendinti sprendimus, priimtus dėl minėtos 21 įstaigos prie Vyriausybės kanceliarijos. Bet jei įsipareigojimus prisiėmėme, juos reikia vykdyti.
Vis dėlto pažiūrėkime, kaip institucijos apaugusios viešosiomis įstaigomis, valstybės įmonėmis. Jau gavome iš 14 ministerijų vadinamuosius Saulėlydžio projektus, kurie turi apimti visas institucijas, pavaldžias konkrečiai ministerijai. Kol kas matome rimtą Aplinkos ministerijos požiūrį – ten įsteigta komisija, bandoma šį tą keisti. Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta darbo grupė. Ji su konsultantais numatė gana maloniai nuteikiantį reformų planą. Žemės ūkio ministerija deklaravo pokyčius, bet kol kas jų nematome.
Jei prie Vyriausybės kanceliarijos ir kiekvienos ministerijos veikia daugybė neefektyvių įstaigų, gal protingiausia jas nedelsiant panaikinti?
Premjeras yra pasakęs paprastai: „Gerbiami ministrai, jeigu jūs tokie užsiėmę, kad neturite laiko reformoms, Valstybės kontrolė gali padėti ir skubos tvarka audituoti neveikiančias institucijas.“ Vis dėlto, manau, be pačios ministerijos nusiteikimo keistis, įgyvendinti dešimtmečius nevykdytas reformas rezultato nebus.
Politinės valios stygius
Kartojate, kad reikia pasirinkti veiklos strategiją ir pagal ją dirbti. Kodėl ji iki šiol neparengta?
Veiklos strategijos nebuvo niekada. Pirmadienį ji svarstyta Vyriausybėje. Darbo grupės vadovas pateikė preliminarius metmenis. Koncepcija bus patvirtinta Vyriausybės Strateginiame komitete ir įgyvendinama etapais pagal Saulėlydžio komisijos rekomendacijas. Atrodo, paprasti dalykai, bet pirmiausia reikia politinės valios.
Kalbama, kad Saulėlydžio komisijoje dirbantys partijų atstovai politinės valios nedemonstruoja: kiekvienas bando užtikrinti didesnį finansavimą, daugiau etatų institucijoms, kurioms jie atstovauja?
Kartais tenka „gaudyti“, kad neišlįstų daliniai sprendimai. Tarkime, per pasitarimą dėl turto valdymo koncepcijų tokius tarpinius sprendimus teko blokuoti, siūlyti luktelėti dar kelias savaites ir tada pateikti sisteminį sprendimą, o ne atskirus, kam nors reikalingus. Pasitaiko tokių „tampymų“. Gal padarėme klaidą, pradėję veikti dar neturėdami politinio pritarimo kai kurias klausimais. Nors Saulėlydžio komisijai priklauso visų keturių politinių partnerių atstovai, jie iš anksto susipažįsta su svarstoma medžiaga.
Kartais tenka „gaudyti“, kad neišlįstų daliniai sprendimai. Tarkime, per pasitarimą dėl turto valdymo koncepcijų tokius tarpinius sprendimus teko blokuoti, siūlyti luktelėti dar kelias savaites ir tada pateikti sisteminį sprendimą, o ne atskirus, kam nors reikalingus.
Tačiau šie koalicijos partnerių atstovai, kaip teigiama, ir bando ginti partinius interesus?
Man tokio konteksto neteko girdėti. Gal žurnalistai tiesiogiai pabendrauja ir išgirsta panašių pamąstymų. Bet norų prisiimti kuo daugiau pinigų skirstančių institucijų, kas labai įdomu, yra ypač daug. To pageidauja ministerijos, dažnai nesusitvarkančios su savo vidaus reformomis. Kaip gali nereformuota įstaiga dar ką nors prisiimti? Koks bus visuomenės pasitikėjimas, jeigu ministerija šiandien nesusitvarko su skaidrumo problema?
Priklausys nuo Seimo
Seimo nariai, kuriems teks balsuoti už Vyriausybės parengtus įstatymų pakeitimus, parengtus pagal Saulėlydžio komisijos siūlymus, kalba, kad jau dabar susiduria su tam tikrų grupių spaudimu bandant išsaugoti vieną ar kitą instituciją.
Esame parlamentinė valstybė, tad galutiniai sprendimai vis dėlto bus priimami Seime. Beveik visi mūsų siūlymai susiję su įstatymų pertvarka. Tenka eiti į Seimą, aiškinti. Nežinau, ar parlamentarai nėra atsakingi, kad valstybės tarnyba dirbtų efektyviau.
Ar nenutiks taip, jog dėl suinteresuotų asmenų prašymų, dėl atskirų parlamentarų nenoro gilintis į tam tikrus klausimus Saulėlydžio komisijos veikla žlugs, kaip atsitiko prieš dešimtmetį?
Nežlugs, nes kai kurie sprendimai jau įgyvendinami. Bet, tarkime, kalbant apie Alkoholio ir tabako kontrolės, Azartinių lošimų priežiūros komisijas, tikrai vyksta didžiulių interesų grupių iš abiejų pusių kovos. Reikia rasti tinkamus sprendimus, ir ne visada tai pavyksta, bet diskusijos – teigiama kryptis.
Ar pats tikite, kad saulėlydžio idėja šį kartą bus įgyvendinta?
Žinote, perfekcionizmas viliantis, jog idėja bus įgyvendinta 100 proc., yra gerai. Bet jei bus pasiekta bent pusė tų dalykų, apie kuriuos kalbame, matysime, kad pokyčiai realiai vyksta. Premjeras pokyčių nori, jų nori ir tam tikra aplinka. Kaip gali būti kitaip, jei šiam klausimui skiriama ypač daug dėmesio? Reikia dirbti ir tikėti tuo darbu. Kitaip neverta gaišti laiko.
