Nešvarius darbelius vykdo ir dieną
Lietuvos policijos atstovai pažymi, kad tamsa – viena geriausių vagių draugių, mat ji dažnai padeda ilgapirščiams likti nepastebėtiems ir nenubaustiems. Kaip rodo pareigūnų patirtis, tamsoje įvykdytų vagysčių paprastai nepastebi aplinkiniai, jie neįsidėmi ilgapirščių veidų – dėl to policijai sunkiau rasti liudytojų, rinkti kitus įrodymus. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis dalijasi, kokios aplinkybės tamsiu paros metu vagims palankiausios.
„Vagies pagrindinis tikslas yra pavogti, o tuo pačiu, kad jo niekas nesulaikytų, neatpažintų ir neidentifikuotų. Tad tamsus paros laikas, ankstyvas temimas yra pakankamai „dėkingas“ vagystėms vykdyti, ypač ten, kur nėra apšvietimo, žmonių bendrijų, artimų kaimynų“, – aiškina jis.
Be to, esą dabar, kai temsta anksti, nešvarius darbelius norintiems įgyvendinti vagims nereikia laukti, kol šeimininkai išvažiuos ilgesniam laikui ar kol ateis gili naktis.
„Nusikaltėlis, kuris ruošiasi įvykdyti vagystę su įsibrovimu į gyvenamąją patalpą, žinoma, planuoja, stebi žmonių judėjimą, aplinką. Svarbu nepamiršti, kad kuo anksčiau temsta, tuo didesnė tikimybė, kad vagystės metu namo gyventojai dar nebus grįžę iš darbo, o būstas bus pažeidžiamas – ypač tas namas ar butas, kuris mažiau apsaugotas įvairiausiomis sistemomis“, – teigia S.Šemis.
Iš namų neša net augintinius
Anot pareigūno, metai iš metų ilgapirščiai dažniausiai iš namų neša tą patį grobį – grynuosius pinigus, brangius juvelyrinius dirbinius. Tokią pačią tendenciją ne pirmus metus stebi ir apsaugos tarnyba „GRIFS AG“. Įmonės apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas prisimena ir itin skaudžius atvejus, kai gyventojų nuostoliai siekė ne vieną tūkstantį eurų.
„Visai neseniai susidūrėme su atveju, kai ilgapirščiai išnešė grynuosius pinigus. Namas turėjo tiek paties namo, tiek kiemo perimetro signalizaciją. Vagystės dieną buvo įjungta tik kiemo perimetro signalizacija, namo – išjungta. Suveikus pultui, atvykome, deja, ten radome jau apiplėštą namą. Vėliau paaiškėjo, kad iš namo buvo pavogta solidi suma – 15 000 tūkst. eurų grynaisiais.
Taip pat turėjome atvejį, kai ilgapirščiai įsilaužė į namus, kuriuose moteris laikė kelias dėžutes su juvelyriniais dirbiniais, signalizacija buvo išjungta. Vagys pavogė visas dėžutes su brangenybėmis – daugiau nepadarė jokios žalos, nepaliko įkalčių. Tokios situacijos tik skatina dar kartą priminti, kad net trumpam išvykus iš namų tikrai verta įjungti apsaugos sistemą, ypač pastaruoju metu, kai stebimas vagysčių dažnėjimas“, – dalijasi pašnekovas.
Policijos duomenimis, vagys dažnai iš namų pasisavina ir elektroninius prietaisus, tokius kaip kompiuteriai, telefonai. O štai apsaugos tarnybos „GRIFS AG“ duomenys rodo, kad didesnių daiktų, tokių kaip televizorių, vagystės yra retesnės – ilgapirščiai esą mieliau renkasi tai, ką jiems išnešti lengviau. Vis tik, anot S.Šemio, jeigu aplinkybės vagims bus palankios – jie išsineš net ir didelį televizorių ar kitą juos dominantį sunkų daiktą.
„Vagys atvažiuoja su automobiliais iki namo ir, jeigu mato, kad aplink šalia nėra jokių kamerų, o tuo labiau jei dar ir tamsu, ima mažiau saugotis, bijoti, kad automobilį kažkas pastebės ar užfiksuos. Tad atvažiuoja ir išneša“, – priduria jis.
S.Šemis pabrėžia, kad ne visus nuostolius galima materialiai įkainoti – esą Lietuvos policija užfiksavo ne vieną atvejį, kai iš namų ilgapirščiai išsinešė ne tik daiktus ar brangenybes.
„Ne kartą susidūrėme su vagyste, kurios metu, kai šeimininkų nebuvo namuose, iš gyvenamųjų patalpų buvo išneštas ne tik materialus turtas, bet ir nedidelės veislės šuniukas. Nukentėjusiems šeimininkams nuoskauda dėl šeimos draugo netekties buvo didesnė nei turtas, kurio neteko“, – sako pašnekovas.
Saugosi diegdami ir paprasčiausius šviesos daviklius, ir naujausias sistemas
Policija primena, kad vienas didžiausių vagių priešų yra šviesa, kuri neleidžia likti nepastebėtiems ir padeda geriau identifikuoti ilgapirštį. Tad namo ir kiemo teritorija turi apšviesti kuo didesnį plotą, geriausia – reaguoti į judesį.
„Šviesa ir vaizdo stebėjimo kameros yra prevencija vagims kėsintis į tam tikrą gyvenamąją patalpą. Nusikaltėliai dažniausiai daro išankstinę stebėseną, ir, jeigu gyvenamasis būstas neturi tų apsaugos priemonių, žinoma, didėja tikimybė, kad nusikaltėlis pasirinks būtent tą būstą. Taip pat labai veiksmingos apsaugos sistemos, kurios siunčia pranešimą gyventojui ar apsaugos tarnybai ir ji gali iškart reaguoti. Suveikus signalizacijai ar kitoms apsaugos sistemoms, nusikaltėlis stengiasi nebetęsti nusikaltimo ir kuo greičiau pasprukti“, – teigia S.Šemis.
Ž.Bukauskas pastebi, kad šiuo metu tarp gyventojų itin populiarėja išmanūs inovatyvūs sprendimai, leidžiantys susisieti apsaugos sistemas su telefone esančiomis programėlėmis.
„Dabar suveikus sistemoms jos ne tik gali siųsti pranešimą apie pavojų apsaugos tarnybai ar gyventojui, bet ir leidžia nuotoliu įjungti ar išjungti signalizaciją, atidaryti, uždaryti vartus, stebėti teritoriją. Jose veikia ir pavojaus mygtukai, kurį gyventojui paspaudus iškart atvyksta apsaugos ekipažas. Taip pat stebime, kad tarp daugiabučių gyventojų populiarėja vaizdo telefonspynės, kurios leidžia išvengti atvejų, kai žmonės į teritoriją įleidžia nepažįstamus, kartais – pavojingus asmenis. Vaizdo telefonspynės padeda įsitikinti, kad į patalpas bandantis patekti asmuo išties yra tas, kas sako“, – komentuoja pašnekovas.
Gyventojai jau domisi ir pačiais moderniausiais, dirbtiniu intelektu paremtais apsaugos sprendimais. Tokios sistemos pačios analizuoja užfiksuotą vaizdą ir praneša apie pavojų pagal iš anksto suprogramuotus nustatymus – pavyzdžiui, neidentifikuotam asmeniui įžengus ar įvažiavus į teritoriją.
Tiek policija, tiek apsaugos specialistai primena imtis ir kitų būtinų priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo turto pasisavinimo, o ypač nelaikyti nesaugomų seifuose didelių grynųjų pinigų sumų ar kito prabangaus turto. Lietuvos policija taip pat aktyviai ragina inicijuoti saugios kaimynystės bendrijų įkūrimą ir veiklą – šiuolaikinėmis apsaugos sistemomis apsaugotose vietose, kuriose kaimynai bendrauja, saugo vieni kitų turtą, dalijasi žiniomis apie pastebėtus įtartinus asmenis, kur kas saugiau gyventi.
