Daugiau kaip dešimtmetį Kauno senamiestį darkantis pastatas vaiduoklis parduotas dar 2010 m. aukcione įmonei „Tarptautinės skubiosios medicinos pagalbos akademija“.
Už pastatą verslininkai sumokėjo 3,6 mln. litų. Skelbta, kad ten bus teikiamos sveikatinimo ir gydymo paslaugos. Įstaiga žadėta atidaryti 2015 m. Į objektą planuota investuoti 5 mln. litų.
Paaiškinimams nerado laiko
Pernai žiemą darbininkai įrenginėjo rūsius, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, bet pavasarį darbai sustojo. „Tarptautinės skubiosios medicinos pagalbos akademijos“ direktorius Nedas Jasinskas tada teigė, kad ilgai vyko rangovo konkursas. Jis žadėjo, kad darbai bus atnaujinti pernai rudenį. Tačiau buvusios ligoninės teritorijoje iki šiol tvyro ramybė.
N.Jasinsko paaiškinimo dėl žydų ligoninės ateities nepavyko gauti. „Dabar netinkamas laikas“, – tik tarstelėjo jis, kai telefonu jam paskambino 15min.lt korespondentas. Nespėjus paklausti nė vieno klausimo ir susitarti dėl „tinkamo laiko“, N.Jasinskas nutraukė ryšį. Vėliau jam prisiskambinti nepavyko.
Nuo XIX a., kai buvo pradėta statyti ligoninė, pastatas ne kartą keitė išvaizdą.
Paveldo specialistai padarė nuolaidų
Kultūros paveldo departamentas griežtai nereikalavo saugoti ir atkurti visą pastato tūrį. Nuo XIX a., kai buvo pradėta statyti ligoninė, pastatas ne kartą keitė išvaizdą.
Vis dėlto neleidžiama keisti trijų fasadų išvaizdos, dekoro, kai kurių interjero elementų. Kai ką teks atkurti, nes 18 metų be šeimininko stūksojęs pastatas yra prastos būklės.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus sakė, kad bus privaloma išsaugoti atkastus kelių šimtų metų senumo rūsių skliautus. „Taip pat iš investuotojų pasamdytų architektų reikalavome neaptverti pastato kiemo tvora, konsultavome dėl kiemo įrengimo, apšvietimo, kad šios detalės derėtų prie Kauno pilies aplinkos", – teigė S.Stoškus.
Jis tvirtino, kad užsakovus kvietė kuo greičiau pradėti darbus: „Pernelyg ilgai šis apleistas statinys bjaurojo Senamiestį. Vien dėl to archeologinius tyrimus leidome vykdyti žiemą, nors paprastai šiems darbams numatomas šiltasis metų laikas. Padarėme viską, kad darbai kuo greičiau prasidėtų, bet jie kažkodėl vis atidedami. Bandysime kalbėti su investuotojais."
„Padarėme viską, kad darbai kuo greičiau prasidėtų, bet jie kažkodėl vis atidedami. Bandysime kalbėti su investuotojais ir aiškintis situaciją", – tvirtino S.Stoškus.
Archeologai džiaugėsi
Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius teigė, kad buvusios Žydų ligoninės tyrinėjimai pranoko lūkesčius ir bus labai naudingi mokslui.
„Radiniai įrodo, kad šioje vietoje būta kunigaikščio rūmų komplekso. Radome daug koklių, keramikos dirbinių likučių, buities rakandų, datuojamų nuo XIV a. iki praėjusio amžiaus", – sakė archeologas.
Jo teigimu, netoli pilies buvo įsikūrusios ne miestui, bet kunigaikščiui pavaldžios institucijos. Pastatų komplekse veikė teismas, buvo bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos. „Manoma, kad kunigaikščio institucijoms Kaune buvo skirta apie 15 ha teritorija", – pasakojo A.Žalnierius.
Ligoninė statyta ir perstatinėta daug metų
1854 m. Kauno žydų bendruomenė surinko lėšų ligoninės ir pirties projektui bei statyboms. Pastatas iškilo 1862 metais. Po 30 metų pastatytas antras aukštas, o 1929 m. – trečias.
1940 m. per 2 000 kv. m pastatas sovietų valdžios buvo nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą antrą kartą okupavus sovietams, čia buvo įsteigta Lenino rajono ligoninė, po to ligoninė pervardyta Kauno miesto 2-ąja klinikine.
1995 m. jai išsikėlus į naujas patalpas, pastatas liko tuščias ir ilgai buvo apleistas. Į pastato nuosavybę ilgai pretendavo ir tapusavyje nesusitarė penkios žydų religinės ir pasaulietinės organizacijos, kol teismas galiausiai nusprendė jį palikti miesto savivaldybei. 2010 m. miesto valdžia pastatą pardavė aukcione .
