Dauguma stovykloje dalyvaujančių vaikų – lietuvių tremtinių palikuoniai. Antanas Rusijoje gyvena nuo gimimo, tačiau gerai kalba lietuviškai, nes su juo namuose Sankt Peterburge taip bendrauja lietuvis tėtis.
Mano vardas Vytia, aš esu iš Rusijos, iš Karelijos, Petrozovodsko, – lietuvių kalbos žinias demonstravo berniukas.
Vytios seneliai – taip pat lietuviai. Nors berniukas lietuviškai nekalba, tačiau to mokosi, nes nori atvažiuoti į Lietuvą gyventi.
„Mano vardas Vytia, aš esu iš Rusijos, iš Karelijos, Petrozovodsko“, – lietuvių kalbos žinias demonstravo berniukas.
Stovykloje pilna ir neturinčių lietuviško kraujo vaikų. Į stovyklą atvykusi Katia ryšių su Lietuva neturi, bet jai patinka pažinti Lietuvą, mokytis kalbos bei amatų.
Stovyklos idėja kilo Lietuvių bendruomenės Sankt Peterburge pirmininkui, kuris vaikus į stovyklą atrenka pagal pasiekimus šeštadieninėje Sankt Peterburgo lietuvių mokykloje. Tiesa, pripažįsta, kad 63 vaikus sužiūrėti nėra paprasta.
„Taip aktyviai žaidė futbolą, kad net koją susilaužė. Bet ką padarysi – vaikai yra vaikai“, – kalbėjo prof. Gintautas Želvys.
