Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pradėjo tyrimą, ar vaiko teisių specialistai ir policijos pareigūnai savo darbą atliko tinkamai: ar procesiniai veiksmai buvo teisingi ir teisėti.
Be to, kontrolierė aiškinsis ir tai, ar turėjo pagrindą atvejo vadybos specialistų priimtas sprendimas vaikus grąžinti.
Ar situacija šeimoje iš tikrųjų per mėnesį pasikeitė, jei tėvas buvo nuėjęs tik į vieną pozityvios tėvystės kursų paskaitą, o mama pagalbos nepriėmė?
E.Žiobienė pažymėjo, kad vaikai iš šeimos buvo paimti ne subjektyviu vaiko teisių specialisto sprendimu, bet gavus ir teismo leidimą.
„Siekiame, kad visi vaiko teisių klausimai keliautų į teismą. Ir tai buvo padaryta. Turime suprasti, kad teismo sprendimas nėra formalus pliusiuko užsidėjimas. Teisėjas vertina visą pateiktą medžiagą ir sprendžia. Dabar išeitų taip, kad buvo suabejota teismo leidimu paimti vaikus. Man tai yra neadekvatu“, – praėjusią savaitę 15min sakė E.Žiobienė.
Pasitikima specialistų kompetencija
15min nusprendė išsiaiškinti, kodėl vaikui paimti iš šeimos teismo sprendimas reikalingas, o grąžinant – ne.
„Žmogaus teisių perspektyvos požiūriu, tam tikrų teises ribojančių priemonių nustatymas ir šių priemonių panaikinimas yra netapatūs procesai. Kai kalbame apie vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos nustačius antrą grėsmės lygį, tai yra ribojanti priemonė, ji nukreipta į laikiną prigimtinės tėvų teisės ir pareigos – auklėti savo vaikus – apribojimą, todėl tik teismas yra laikomas kompetentinga institucija priimti šį sprendimą. Pagal Lietuvos Konstituciją, teisingumą vykdo tik teismai.
Jeigu tėvai bendradarbiauja ir sutinka priimti pagalbą, tuomet atvejo vadybos proceso metu sprendžiama dėl vaiko grįžimo į šeimą. Vaiko grąžinimas tėvams, šeimos integralumo užtikrinimas yra apribojimus panaikinantis procesas, todėl jis yra paprastesnis. Jeigu vaiko grąžinimas į šeimą būtų apsunkintas, tai galėtų užvilkinti procesą ir pakenkti vaiko interesams“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
„Įstatymas sako, kad vaikai iš šeimos gali būti paimami tik kraštutiniais atvejais, todėl tam reikalingas teismo sprendimas. Vaiko grąžinimas – pozityvus sprendimas, todėl manoma, kad specialistai yra pakankamai kompetentingi ir gali sprendimus įgyvendinti be teismo“, – sakė ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Jis pažymėjo, kad nesinori teismų apkrauti nebūtinai jiems būdingomis funkcijomis. Ministerija yra parengusi pasiūlymų paketą, kaip dar mažinti krūvį teismams.
„Pavyzdžiui, kad santuokos nutraukimo šalių susitarimu atveju nebūtų būtinas teismo sprendimas, o užtekto notaro“, – pavyzdį pateikė ministras.
Velniškai ilgas laikas pasitaisyti
Kelis dešimtmečius vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbusi Regina Klevinskienė atkreipė dėmesį, kad realybėje vaikas iš nesaugios aplinkos paimamas dar iki teismo sprendimo.
Juk nelėksi pirma į teismą gauti leidimo, palikęs vaiką grėsmėje.
„Juk nelėksi pirma į teismą gauti leidimo, palikęs vaiką grėsmėje. Todėl pirma jį paimi, bet per tris dienas turi suruošti dokumentus ir įrodymus teismui, pagrindžiančius tavo veiksmą. Teismas, viską įvertinęs, nusprendžia, ar duoti leidimą tolesniems veiksmams globai nustatyti“, – kalbėjo moteris.
Ji sakė, kad per paslaugas, per darbą su šeima, per atvejo vadybą prieinama prie klausimo, ar išnyko vaiko globos nustatymo pagrindai, ar galima jį grąžinti.
„Specialistai mato šeimos geranoriškumą, ar daroma dėl akių, ar iš tikrųjų dedamos pastangos, kokie pokyčiai įvyko“, – aiškino R.Klevinskienė.
Laikinoji vaiko globa gali tęsti iki 12-kos mėnesių: „Iš tikrųjų tai – velniškai ilgas laikas pasitaisyti.“
Teisėje nėra neįprasta
Seimo narė, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo architektė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad tėvams nededant pastangų ir laikinajai globai užsitęsus ilgiau nei 12 mėnesių, darkart kreipiamasi į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo.
Kodėl teismo įsikišimo nereikia vaikus grąžinant į šeimą?
„Taip buvo sąmoningai nuspręsta. Logika paprasta: kad vaikus paimti būtų sunkiau, o grąžinti lengviau. Kai tik yra galimybė vaiką grąžinti į šeimą, kad procesas nebūtų apsunkintas ir be reikalo užtęstas, atvejo vadybininkas sprendimą gali priimti operatyviai, nes būtent jis dirba su šeima ir mato, ar šeima bendradarbiauja, ar supranta savo klaidas ir yra linkusi jų nekartoti, ar ji keičiasi, ar priima jai siūlomą pagalbą – mokymus, konsultacijas, gydymą nuo priklausomybės ir t.t.“ – vardijo D.Šakalienė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas 15min sakė, kad teisėje nėra neįprasta, kai griežtesnes prevencines priemones taiko teismas, o jos švelninamos jau teismui nedalyvaujant: „Pavyzdžiui, suėmimo atveju ikiteisminio tyrimo metu suėmimą skiria teismas, o suėmimą pakeisti švelnesne priemone gali prokuroras.“
Mitingas prie Seimo
D.Šakalienė pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos reformos tikslas – kad vaikas būtų saugus šeimoje.
Mokymai ir konsultacijos yra vienintelis dalykas, kurio šiandien reikia reikalauti
„Nevyriausybininkai, ekspertai, šeimų organizacijos kovojo dėl nemušimo įstatymo, kuriame visos smurto rūšys, nustatomos, apibrėžiamos ir uždraudžiamos“, – priminė D.Šakalienė.
Dalis dalis tų nevyriausybininkų antradienį dalyvaus mitinge prie Seimo, kurį organizuoja Laisvos visuomenės institutas.
„Ne visos šeimų organizacijos taip reaguoja. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris siūlo organizuoti priešingą piketą. Jame reikalautų valstybės užtikrinti šeimoms mokymus ir konsultacijas, „kurių mums reikia, kad išmoktume nekartoti smurto, kurį patys patyrėme, ir vaikus augintume be smurto.“ Tai yra vienintelis dalykas, kurio šiandien reikia reikalauti“, – įsitikinusi D.Šakalienė.
