Ketvirtadienį į klausymus susirinko tiek suinteresuotų pusių, maždaug 40 nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų atstovų, kad teko keisti posėdžio salę – į daug didesnę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, lygindamas R.Karbauskio siūlymus ir Vyriausybės parengtas pataisas, akcentavo kelis pagrindinius skirtumus.
„Dėl realaus pavojaus sutarėme, tačiau ką reiškia tiesioginis pavojus? Kitas diskutuotinas momentas: vaiko iki 6 metų palikimas be priežiūros. Be to, pavojus vaiko saugumui – koks to turinys? Abejonių kelia ir vaiko intereso sąvokos praplėtimas. Manau, tai sukels interesų konfliktą, nes vaiko interesas gali būti negyventi šiuo momentu šioje šeimoje. Mes tai labiau matytume kaip prigimtinę teisę gyventi biologinėje šeimoje.
Be to, suklusti verčia pataisa pranešti tik įsitikinus vaiko teisių pažeidimu. Ne visi gali atskirti, kur jau pažeidimas, o kur dar ne. O tai gali atgrasyti žmones pranešti apie galimą smurtą prieš vaikus. Dar mums klausimų kelia mobiliųjų komandų funkcijų išplėtimas į kompleksines paslaugas. O visa kita galima sutarti, aptariant konkrečias formuluotes“, – aiškino L.Kukuraitis.
Ties minėtais aspektais ministerija brėžia raudonas linijas ir mano, kad formuluotėms atsiradus įstatyme nukentėtų vaiko interesai.
R.Karbauskio pataisų projektą klausymuose pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, mišrios Seimo narių grupės siūlymus pateikė parlamentaras Rimantas Jonas Dagys.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė išreiškė viltį, kad išdiskutavus visas siūlomas pataisas pavyks išrinkti, kas geriausia vaikui ir šeimai: „Tikiuosi, kad pavyks sujungti. Mėginsime parengti ir įregistruoti iki numatomo svarstymo Seime.“
R.Karbauskio pataisos sulaukė aštrių replikų ir opozicijos kritikos, tačiau sausio 15 dieną Seime joms buvo pritarta po pateikimo. Balsavime dalyvavo 94 Seimo nariai: 54 pasisakė už, 29 – prieš, 11 susilaikė.
Tai – jau trečias Seime įregistruotas įstatymo pataisų projektas. M.Puidoko pataisos dėl prieštaravimo Konstitucijai bent keturiose vietose Seimui svarstyti teikiamos nebebus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms, Vyriausybės pateiktoms pataisoms buvo pritarta gruodį. Tolesnis jų svarstymas nukeltas į Seimo pavasario sesiją.
R.Karbauskis yra sakęs, kad Vyriausybės pasiūlytas įstatymo pataisų projektas jam patinka. Tačiau politikas mano, kad sujungus abu projektus bus gautas dar geresnis rezultatas.
Reikia pažymėti, kad Seimo Teisės departamentas R.Karbauskio pataisose rado nemažai trūkumų.
Siūlo orientuotis į paslaugas
Nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ teigia, kad pataisos suparalyžiuotų veiksmingus valstybės institucijų veiksmus, saugant vaikystę bei siųstų aiškią žinią visuomenei – nesikišti pastebėjus smurto prieš vaikus atvejus.
„Vaiko paėmimas iš šeimos R.Karbauskio pataisose galimas tik esant „realiam ir tiesioginiam pavojui“ vaikui. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia nuostata gali skambėti protingai, tačiau realybėje ji reiškia, kad sukuriame pavojingai plačią erdvę smurtauti prieš vaiką iki tol, kol nepasiekiamas „realaus ir tiesioginio“ pavojaus sveikatai bei gyvybei lygis.
Paprastas pavyzdys kasdienybės – kaip privalės elgtis specialistai, užsukę į šeimą ir radę apsvaigusius bei erdvėje nesiorientuojančius tėvus, auginančius kūdikį – tai „realus ir tiesioginis“ pavojus kūdikio sveikatai ar vis dėlto vaikas neturėtų būti paimamas iš šeimos? Įstatymai privalo būti aiškūs, jie negali kelti tokių dviprasmybių, kurios gali kainuoti vaikų gyvybes“, – sako psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė.
Nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ taip pat atkreipia dėmesį, kad R.Karbauskio pataisose dingsta žodis „saugumas“, psichologiniu smurtu laikomas priverstinis vaiko ir tėvų atskyrimas, kas reiškia, kad ir besiskiriantys tėvai gali būti laikomi smurtautojais.
Raginu ne vėl ir vėl keisti įstatymą, o koncentruotis į šeimoms reikalingų paslaugų teikimą, didinti joms finansavimą.
Nevyriausybininkai pabrėžia, kad siūlomos pataisos ne tik suparalyžiuoja veiksmingus valstybės institucijų veiksmus saugant vaikystę, bet ir siunčia aiškią žinią visuomenei – nesikišti pastebėjus smurto prieš vaikus atvejį, nes sankcijos už melagingą pranešimą siektų iki 2000 eurų.
„Kasdien dirbame daugiau nei 20 Lietuvos regionų, padėdami vaikams ir jų šeimoms, bei matome, kaip labai trūksta paslaugų – kvalifikuotų tėvų ir vaikų psichologų, vaikų dienos centrų, krizių centrų bei dar daugelio kitų paslaugų, stiprinančių šeimą. Todėl Seimo narius raginu ne siūlyti vėl ir vėl keisti įstatymą, o koncentruotis į šių taip šeimoms reikalingų paslaugų teikimą, didinti joms finansavimą.
Ne kurti skandalus ir bauginti visuomenę, o skatinti pasitikėjimą valstybės institucijų darbuotojais, kelti jų darbo prestižą – stiprinti juos nelengvame darbe. Keičiamas įstatymas situacijos nepagerins tol, kol jis netaps visų mūsų – tėvų, pasiryžusių auklėti savo vaikus pozityviai – įstatymu. O tai Lietuvos tėvams padaryti gali padėti ne kas kitas, kaip tik kvalifikuotų kiekvienam pagal poreikį prieinamų specialistų paslaugos bei bendras susitelkimas ir pozityvus nusiteikimas Lietuvos vaikų atžvilgiu“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.
Nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ vienija daugiau nei dešimt vaiko ir žmogaus teisių srityse dirbančių organizacijų, tokių kaip „Vaikų linija“, „Gelbėkit vaikus“, „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugija ir kt.
