Vaiko teisių apsaugos kontrolierę E.Žiobienę sukrėtė dramatiška istorija, kai po pažinties svetainėje „Facebook“ į pirmą pasimatymą iš Alytaus į Vilnių atvykusi 13-metė buvo nužudyta netoli Nemenčinės plento. Nusikaltimu įtariamą nepilnametį, kuriam kovo mėnesį sukaks vos 15 metų, antradienį teismas leido suimti trims mėnesiams, tuo tarpu ekspertai dar aiškinasi, ar auka nepatyrė seksualinės prievartos.
„Sunkiai paaiškinami dalykai... Seksualinė prievarta – nesuprantama, ar ji buvo, ar nebuvo? Ar dėl to, kad nepavyko, reikėjo žudyti? Yra tokių klaustukų ir tiek daug... Ir, aišku, labai jau žiauri pamoka visai visuomenei“, – apie tai, kad ši drama šokiravo ir užminė daug mįslių, kalbėjo E.Žiobienė.
– Jau dvi paras Lietuvoje aptarinėjamos tragiškos istorijos nevertinate tik kaip kasdienio kriminalinio nutikimo? – 15min.lt pasiteiravo būtent Alytuje prieš 37 metus gimusios vaiko teisių apsaugos kontrolierės.
– Žinokite, man tai neatrodo eilinis įvykis. Tokie dalykai sukrėčia. Seksualinio pobūdžio nusikaltimai iš viso yra labai baisūs. Vien nužudymai, be abejo, yra labai sunkūs nusikaltimai, bet kai tą daro nepilnamečiai... Neįtikėtini dalykai. Iš tikrųjų, ne pirmą kartą girdžiu iš pareigūnų, teisėsaugininkų, kad jaunimas žiaurėja, nusikalstančių žmonių amžius jaunėja, jų nusikaltimai žiaurėja.
– Kur, jūsų požiūriu, slypi šios nelaimės priežastys?
– Tiek, kiek žinau iš žiniasklaidos – jeigu vaikinukas yra apie 15 metų, iš padorios aplinkos... Juk paprastai esame linkę kaltinti tą socialinę riziką, pavyzdžiui, globos namai visą laiką kažkodėl pabrėžiami. O šiuo atveju – padori šeima, nėra, prie ko prikibti, atrodytų...
Čia reikia prisiimti kaltę visiems: ir mokyklai, ir namams, ir artimiesiems. Svarbu ir draugų nebuvimas, ką tėvai, iš tikrųjų, turėtų pastebėti. Nemažai yra tokių vaikų, kurie neturi gerų draugų, su kuriais normaliai kasdieną bendrautų. O su virtualiu draugu juk yra labai patogu bendrauti: man nepatinka – aš išjungiu. Tikras bendravimas yra visiškai kitoks ir to reikėtų mokinti vaikus, iš tikrųjų.Vaikams reikia paaiškinti: žmonės nebūtinai yra tokie, kokiais prisistato internete. Tas vaikinas turbūt nesiekė, neplanavo nužudyti. Man žymiai pavojingiau atrodo, kai suaugę vyrai prisistato mergaitėmis.
Iš to nemokėjimo bendrauti ir atsiranda tam tikri pažeidžiamumai ir nukrypimai, kai žmogus net gali nužudyti kitą. Juk mokom visus, kad negalima smurtauti, kad visus konfliktus reikia spręsti žodžiu, o čia žmogus žudo...
– Kalbate apie tai, kad pražūtingas gali būti pasinėrimas į virtualią erdvę, nuolatinis bendravimas įvairiuose socialiniuose tinkluose?
– Ta virtuali erdvė, žinote, joje paprastai yra maskuojamas bendravimas – kada trūksta realaus bendravimo, tada persikeliama į kitas erdves.
Akivaizdu, kad internetiniai pavojai vaikams turėtų būti bent kažkiek paaiškinami. Aišku, nuo visko vaikų mes neapsaugosime, bet suaugusiųjų vaidmuo šioje srityje yra gana ryškus – tiek tėvai, tiek mokykla turėtų padėti vaikui susivokti, ką internetas ne tik gero duoda, bet ir blogo.
Vaikams reikia paaiškinti: žmonės nebūtinai yra tokie, kokiais prisistato internete. Taip pat vaikams labai svarbu paaiškinti, kad tie susipažinimai, susidraugavimai su naujais žmonėmis vyktų ne nuošalioje vietoje, o kur yra ir daugiau žmonių.
Tas vaikinas turbūt nesiekė, neplanavo nužudyti. Man žymiai pavojingiau atrodo, kai suaugę vyrai prisistato mergaitėmis. Didesnis pavojus yra, kai paslepiama tikroji tapatybė. Čia šiuo atveju mane tikrai nustebino, kai paaiškėjo, kad tuo įtariamas nepilnametis vaikinas.
– Tenka pripažinti, kad daugelis internete atvirai bendraujančių jaunuolių yra labai naivūs?
– Kad ir kaip tai skambėtų, bet ir mes, suaugusieji, esame naivūs! Pasižiūrėkite, kiek yra tų visokiausių meilės istorijų, turtų užrašymų ir taip toliau. Suaugusieji pridaro visko. O vaikai, turėję mažiau gyvenimiškos patirties, natūralu, yra dar labiau pasitikintys, labiau pažeidžiami.
Natūralu, kad vaikai gali pakliūti į apgavikų spąstus ar kitokias kvailas istorijas, kurios gali baigtis labai blogai.
