Jis parodė, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdyti 97 tūkst. 929 vaikai.
Iš viso ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo 5423 grupės, pagal patvirtintas higienos normas, jas galėjo lankyti 94 tūkst. 764 vaikai.
„Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų. Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai“, – teigia vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Dėl to, anot tyrimo, nukenčia ugdymo proceso kokybė – grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojos pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais.
Nepaisant to, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, trūksta.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos surinktais duomenimis, labiausiai jų stygius juntamas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Pavyzdžiui, pernai į Vilniaus lopšelį-darželį „Bitutė“ nepateko 210 vaikų, į lopšelį-darželį „Lakštingala“ – 166 vaikai, į lopšelį-darželį „Pasakaitė“ – 130 vaikų; į lopšelį darželį „Žirmūnėliai“ – 190 vaikų, Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Pilaitukas“ nurodė, kad eilėje į jų darželį laukia 757 vaikai ir pan.
„(...) nors savivaldybės ir atsakingos už ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir privalo turėti optimalų neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjų tinklą, tačiau tą daro vangiai, ypač tai jaučiama didžiuosiuose miestuose, kur įsikūrę daugiau jaunų ir dirbančių šeimų. Tyrimo metu surinkta informacija rodo, kad ypač daug vaikų neturi galimybės patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas Vilniaus ir Kauno miestuose. Nors minėtuose miestuose atidaromos papildomos grupės, tačiau norinčių lankyti ugdymo įstaigą poreikis nėra tenkinamas ir tėvams reikia laukti keletą metų, kol jų atžala turės galimybę pradėti lankyti ugdymo įstaigą“, – rašoma pažymoje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų labai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Juoba, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir panašiai.
Vienam specialiajam pedagogui 2011 metais vidutiniškai teko 447 vaikai.
„(...) ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta ir psichologų, ypač kaimo vietovėse. Galima sakyti, kad tokių specialistų nėra. Nors, kaip žinia, neretai pirmieji vaiko elgesio, emocijų ir psichikos sutrikimų požymiai atsiskleidžia dar ankstyvoje vaikystėje“, – rašoma tyrimo medžiagoje.
Dauguma ugdymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta lėšų įstaigai renovuoti – blogėjanti pastato ir vidaus patalpų būklė, šaltos grupės, nesandarūs, neatsidarantys langai, pasenusi elektros instaliacija ir vandentiekio sistemos kelia pavojų ir vaikų, ir darbuotojų gyvybei.
Visuomenės sveikatos specialistai, tikrindami darželius ir lopšelius, dažniausiai nustatydavo, kad jų teritorijos aptverta žemesne nei 1,5 metro aukščio tvora, nebuvo įrengtų uždarų spintų švariems indams laikyti, grupėse būdavo per daug vaikų, patalpų grindys, sienos ir lentynos ne visur būdavo lygios, nusidėvėjusi grindų danga, baldai, prasta ventiliacija, smėlio dėžės neapsaugotos nuo užteršimo ir kt.
„Iš tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose randama daug – maisto ruošimas yra nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas neprisilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminami nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikams maitinti naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikatos mitybos principų ir taisyklių“, – teigiama vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymoje.
Apie atskleistas problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo savivaldybių administracijų direktorius ir prašė jų imtis visų įmanomų priemonių minėtoms problemoms spręsti.
