Keturmetis Matas, kaip įtariama, mirtinai sumuštas mamos ir patėvio, tapo šios vaiko teisų apsaugos reformos simboliu. Po jo mirties Seimas skubiai priėmė įstatymą, kuriuo uždrausta vaikus bausti fizinėmis bausmėmis. Vėliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo visą vaiko teisių apsaugos reformą, ji įsigalioja nuo liepos. Iki pertvarkos įgyvendinimo pradžios liko vos penki mėnesiai, o tam visiškai nepasiruošta.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, kalbėdamas antradienio spaudos konferencijoje, teigė susipažinęs su būsimąja pertvarka ir pastebėjo – kuo išsamiau analizuoja šią sistemą, nagrinėja ją, tuo daugiau klausimų kyla.
„Žinoma, vaiko teisių apsaugos sistema turi didelių bėdų, dėl to įvyksta įvairių nelaimių ir tas bėdas reikia spręsti. Visada galima tikėtis, kad nugriovus seną sistemą, sukursi naują geresnę. Bet dažniausiai tvarus ir tikslingas darbas vyksta tik tada, kai dirbi nuosekliai analizuodamas problemas, įsigilindamas į situaciją, priimdamas sprendimas, kurie realiai pagerintų situaciją ir juos paremi resursais, pinigais, žmonėmis ir jų kompetencijomis“, – savo įsivaizdavimą, kaip galima keisti veikiančias sistemas, dėstė P.Poderskis.
Šiuo atveju, anot direktoriaus, pagal tai, kas tarsi primetama, panašu, kad šią vasarą Vilniaus miestas liks su tomis pačiomis atsakomybėmis ir gerokai mažiau įrankių tas atsakomybes prisiimti.
Mums be galo liūdna, kad ten viskas apie sistemas, etatus, koordinatorius ir pan. Analizuoji tai ir paskui supranti, kad kažkur toje sistemoje yra ir vaikai, – sakė P.Poderskis.
„Sistema, kuri funkcionuoja, yra su trūkumais, bet joje dirba gana kompetentingi žmonės. Vilniaus mieste esame tikrai padarę daug tvarių veiksmų, kurie padeda tai įgyvendinti. Ir tai nėra daroma dėl pavienių atvejų ar nutikimų, o dėl to, kad yra aiškūs tikslai, sudėliota strategija, kuri viršija kadencijų skaičius. Tai nėra vienadienės priemonės, įgyvendinamos ir policijos rekomendacijos, pvz., dėl naktinio budėjimo“, – teigė P.Poderskis.
Nėra skandalo, kai niekas neatsitinka
Tačiau dabar tas įdirbis bus tarsi nubrauktas, o sistema kuriama iš naujo. „Tragiška situacija, nes niekas neįvertina dabartinės sistemos, kuri gal netobula, prevencinio poveikio. Niekada nėra skandalo ar įvykio, kai niekas neatsitinka. Bet funkcionuojančios sistemos ir leidžia užtikrinti, kad vienas ar kitas įvykis neatsitiktų. Birželio mėnesio senąjį prevencinį tinklelį suardysime, o nauja sistema tą dieną „neužsikurs“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės direktorius.
Jo teigimu, bendraujant su nevyriausybinių organizacijų atstovais, pastarieji pastebi, kad diegiant naują sistemą, turėtų būti vykdomas bandomasis projektas – paimamas vienas regionas, kuriame vaikų teisių situacija yra ypač bloga, ir ten bandoma įdiegti naują sistemą, pažiūrėti, kaip ji veikia, kokius trūkumus turi ir kaip tai realiai veikia gyvenime. O ne iš karto pokyčiai diegiami visoje šalyje.
„Artėja ta diena X ir nelabai atrodo, kad galime ką nors padaryti. Gal kas nors įvyks, kad galėtume pakeisti tą situaciją. Bet kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų. Kai nagrinėjame tą pertvarką, kuri yra paruošta, mums be galo liūdna, kad ten viskas apie sistemas, etatus, koordinatorius ir pan. Analizuoji tai ir paskui supranti, kad kažkur toje sistemoje yra ir vaikai. Bet jie tarsi nėra tos pertvarkos objektas“, – kalbėjo P.Poderskis.
Akcentai ne tie
Lieka klausimas, ar centralizavus sistemą apsisaugosime nuo psichozių, kurias lemia alkoholis, narkotikų vartojimas, nuo tragiškų įvykių, kuriuos turėjome, – sakė L.Juškevičienė.
Lina Juškevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, tikina, kad neatsakyta į klausimą, kodėl iki šiol veikusi sistema nedirbo ir buvo netobula. Ji pacitavo vaiko teisių kontrolierę apie esamus trūkumus: didžiausias – žmogiškųjų išteklių stoka, kvalifikacijos trūkumas, bendros sistemos ir mokymų darbuotojams nebuvimas. „Bet kalbant apie pertvarką, nematom, kad būtų akcentai dedami į šiuos dalykus“, – teigė ji.
Prasidėjus pertvarkos procesui, anot L.Juškevičienės, tapo akivaizdu ir tai, kad institucijų atstovams, kurie atsakingi už pertvarkos įgyvendinimą trūksta kompetencijos ir žinių. Vėluoja poįstatyminiai aktai, kaip vieną iš pavyzdžių ji nurodė, kad globos centrai turi veikti nuo sausio 1 d., o ministro įsakymu tvarka patvirtinta tik sausio 19 d.
„Nėra atsakyta nė į vieną klausimą, kaip nauja sistema funkcionuos apskritai kalbant apie tokius paprastus dalykus kaip pareigų perdavimas, informacijos tarp skyrių pasidalinimas. Taip pat lieka klausimas, ar centralizavus sistemą mes apsisaugosime nuo tų psichozių, kurias lemia alkoholis, narkotikų vartojimas, nuo tragiškų įvykių, kuriuos turėjome“, – klausimus, į kuriuos neturi atsakymų, kėlė L.Juškevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, anot L.Juškevičienės, dažnai kalba apie mobilias komandas – tai tarsi pertvarkos pagrindas. Iš viso 2017 metais iš namų Vilniaus mieste buvo paimti 383 vaikai, tad visais atvejais turės važiuoti mobili komanda. L.Juškevičienė klausia: kaip bus su darbo efektyvumu? O tolesni institucijų veiksmai, jos teigimu, dubliuos vieni kitus.
„Centralizavus vaiko teisių apsaugos skyrius, jie bus pavaldūs Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir ši tarnyba jau tarytum kurs bendrą tvarką, dabar buvo 60 skirtingų tvarkų, o bus viena ir t.t. Tada kyla klausimas, kas iki šiol trukdė tarnybai kurti tas tvarkas? Nes tarnyba iki šiol yra mūsų metodininkė ir turi teikti mums rekomendacijas, kaip dirbti. Ar pasikeis ten žmonės, ar tai bus kompetentingi žmonės, kokių galių jie įgaus nuo liepos 1 d., bandydami kurti sistemą, kad ji veiktų“, – kalbėjo L.Juškevičienė.
Pertvarka lyg vieša akcija
Mano supratimu, ši pertvarka tarytum vieša akcija žiniasklaidai, visuomenei, – sakė L.Juškevičienė.
P.Poderskis taip pat paminėjo, kad visų miestų savivaldybės turi įkurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybę, kuri turėtų spręsti tuos atvejus, kai nesusišneka keli departamentai ar pan., užtikrinti, kaip pertvarkos plane sakoma, „efektyvesnį bendradarbiavimą vaiko teisių srity“. „Suprantama, kad vienas mažas miestelis, koks Radviliškis, turi vienokį kiekį tokių darbų, Vilnius turi daugiau, o pagal visą pertvarką numatoma tik po vieną etatą kiekvienai savivaldybei. Tai arba skiriama pagal vidurkį, arba nepagalvota, kad tokių atvejų vienur gali būti daugiau, kitur mažiau. Norėtųsi diferenciacijos“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
Jam taip pat nesuvokiamas požiūris, kad „tikimasi“, jog po pertvarkos sistema veiks tinkamai. Jo teigimu, tai vaiko teisių apsaugos klausimai, čia negalima remtis kažkokiu tikėjimu ir sumanymais, o reikia rimtos analizės ir kurti tvarius problemų sprendimus.
„Mano supratimu, ši pertvarka tarytum vieša akcija žiniasklaidai, visuomenei, kad mes tarytum kažką darome. O norisi, kad būtų tvirtas pagrindas, būtų pasižiūrėta, kas buvo daryta, kokios yra klaidos, o jų tikrai yra. Yra ir žmogiškųjų išteklių stoka, mokymų, kompetencijos stoka. Nereikia daryti pertvarkos, kuria lyg norėtume įtikti žiniasklaidai“, – direktorių papildė L.Juškevičienė.
Jos teigimu, darbuotojų trūkumas yra milžiniškas, žmonės nebeateina, tad gal reikėtų galvoti ir apie atlyginimų didinimą. „Vilniaus mieste jau gana ilgą laiką yra mobili komanda, kuri dirba visą parą mieste, žmonės atsakingi už skubius pranešimus, gaunamus iš kaimynų, vaikų, gydymo įstaigų, darželių – jeigu ateina vaikas, kuris skundžiasi kažkuo. Šita mobili komanda važiuoja į įvykį skubiai ir sprendžia klausimą dėl vaiko saugumo, ar yra grėsmių vaiko gyvybei ir saugumui, ar reikia vaiką paimti iš šeimos ir kas toliau vyksta su ta šeima. Tęstinis darbas toliau perduodamas arba Vaiko teisių apsaugos skyriui, arba socialiniam darbuotojui, jeigu matome poreikį. Tad tęstinis darbas vyksta, tik ne mobilios komandos“, – apie dabartinę sistemą pasakojo L.Juškevičienė.
Pagal naują tvarką mobiliosios komandos ne tik turės reaguoti, bet ir dar 14 dienų stebėti situaciją šeimoje.
Vilniaus mieste vaiko teisių apsaugos srityje dirba 51 darbuotojas. L.Juškevičienė pripažįsta, kad į smurtinius pranešimus reaguojama ne taip staigiai, kaip reikėtų, tai irgi susiję su ištekliais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad nuo liepos įsigaliojus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai specialistai per valandą turės reaguoti gavę signalą apie galimą smurtą prieš vaiką.
Anot jo, vaiko teisių apsaugos sistemoje šiuo metu dirba per 350 darbuotojų, o su reformos įsigaliojimo pradžia jų reikės daugiau kaip 600.
