Anot jų, trūksta ir psichologų, kurių dalyvavimas apklausiant vaiką bus privalomas, ir neišspręstas klausimas dėl vaiko teisių specialistų darbo savaitgaliais, naktimis.
„Labai tikimės, kad nuo liepos 1 dienos per valandą vaiko teisių apsaugos specialistas nuo mūsų iškvietimo atvyks, kad mes matome šeimoje smurtą ir vaikas nukentėjęs, ir toliau perims kvalifikuotą profesionalų darbą su vaiku“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
„Neįsivaizduoju, kaip mes užtikrinsime vaiko teisių apsaugos specialistų sureagavimą per valandą nuo iškvietimo. Neturime tokių pajėgų“, – trečiadienį per Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Janas Maciejevskis.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje dirba 375 vaiko teisių apsaugos specialistai. Siekiama, kad jų būtų 644.
J.Maciejevskis tvirtino, kad tik trečiadienį išgirdo policijos pageidavimą, jog į įvykio vietą vaiko specialistai turėtų atvykti per valandą. Nepaisant to, jis pripažino, kad kol kas jokio plano, kaip bus dirbama nuo liepos 1-osios, nėra.
„Tiesą sakant, kad per valandą reikia sureaguoti, aš asmeniškai sužinojau dabar čia. Čia policijos siekis (...), bet kadangi mes dar nespėjome susėsti prie apvalaus stalo su Policijos departamentu, dar neturėjome bendro aptarto plano“, – sakė jis.
J.Maciejevskis garantavo, kad nuo liepos bus užtikrintas vaiko teisių specialistas darbas po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Policijos atstovai savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad itin trūksta psichologų, kurie galėtų bet kada atvykti į vaikų apklausas.
„Nuo liepos 1-osios turėsime nukentėjusius, liudytojus vaikus apklausti dalyvaujant psichologams. (...) Siūlome, kad būtų specialistų sąrašas, jog esant reikalui pasitelkiame psichologą vaiko apklausai ir, kaip ir su advokatais, jam kompensuojamos patirtos išlaidos“, – sakė posėdyje dalyvavęs generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.
„Mums reikalinga paslauga, kuri būtų užtikrinta 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę“, – pabrėžė jis.
Generalinio komisaro pavaduotojo E.Šilerio teigimu, per metus gali būti 3000 – 5000 vaikų apklausų, tai yra maždaug 15 per dieną.
Generalinės prokuratūros prokurorė Dainora Miliūtė abejojo, kad iki liepos 1-osios bus parengtas psichologų, galinčių dalyvauti vaikų apklausose, sąrašas. Pareigūnės teigimu, šiuo metu Lietuvoje teismuose dirba penki–šeši psichologai, turintys tinkamą kvalifikaciją apklausti vaikus baudžiamajame procese. Tačiau tokių specialistų reikėtų mažiausiai 70.
„Vyriausybė seniai žinojo, įstatymas priimtas pernai, iki liepos 1 dienos turi būti priimti tam tikri teisės aktai, kurie padėtų įgyvendinti šį įstatymą, bet iki šios dienos nėra“, – apgailestavo prokurorė.
Šią problemą kėlė ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
„Matome, kad šitas klausimas nėra sprendžiamas valstybiniu mastu. Teisingumo ministerija savęs mažai mato tam klausime, žiūri kaip į eilinį dokumento rengimą, bet klausimas labai aktualus“, – sakė ji.
Prokurorė D.Miliūtė taip pat akcentavo, kad apklausose turi dalyvauti kvalifikuoti psichologai, to darbo negali daryti bet kuris asmuo, turintis psichologo išsilavinimą.
„(kai dirba neparengti psichologai – BNS) būna neišsamios apklausos. Klausimus suformuluoja ikiteisminio tyrimo teisėjas ar pareigūnas, psichologas vaikui jam suprantama kalba perfrazuoja klausimus. Ne visada vaikas supranta, ne visada vaikas nori kalbėti, ne visada vaiką galima prakalbinti. Būna tokių vaikų, kurie išvis nekalba, niekaip, bet su juo bendraujant, jo neskubinant... Be to, jo negalima klausti atsakymą menančių klausimų, kadangi tai nebus įrodymas. Iš tiesų reikia pasirengimo, teisinių žinių“, – dėstė D.Miliūtė.
L.Pernavas garantavo, kad iki liepos 1-osios visuose policijos komisariatuose bus įrengti vaikų apklausos kambariai.
Anksčiau, kai smurtas vyko vaiko akivaizdoje, traktuota, kad tai smurtas tarp suaugusiųjų. Dabar jeigu stebi vaikas, jis pripažįstamas irgi nukentėjusiuoju, – sakė E.Šilėris
Jis taip pat sakė, kad beveik 2 tūkst. policijos pareigūnų apmokyti atpažinti smurtą prieš vaikus, dirbti su tokiais atvejais. Šiemet planuojama apmokyti dar 600 pareigūnų.
„Yra specializuoti tyrėjai, kurie specializuojasi tirti smurto bylas. Jie yra kiekviename policijos komisariate“, – tvirtino policijos vadovas.
Pasak jo, šiuo metu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdomas eksperimentas, kad smurtui tirti būtų įkurtas specialus padalinys.
Seimo narė Dovilė Šakalienė kėlė klausimą dėl pareigūnų mokymų kokybės.
Policijos duomenimis, pernai pradėta beveik 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, maždaug pusėje atvejų dalyvavo vaikai.
E.Šileris atkreipė dėmesį, kad šiuo metu baudžiamajame procese pasikeitęs traktavimas dėl vaiko vaidmens, kai namuose tarpusavyje smurtauja suaugusieji.
„Anksčiau, kai smurtas vyko vaiko akivaizdoje, traktuota, kad tai smurtas tarp suaugusiųjų. Dabar jeigu stebi vaikas, jis pripažįstamas irgi nukentėjusiuoju“, – sakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas.
Pernai rugsėjį Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą. Pagal ją, vaiko teisių apsaugos skyriai taps pavaldūs nebe savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galbūt pažeidžiamas vaiko teises: gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galbūt kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.
Priimtas įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigoja pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grės atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Įstatyme nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų, skirtų darbui su šeima, veikla.
Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turės skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turės įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą.
Įstatymas nustato, kad vaikas nuo šeimos galės būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turės kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas bus teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
