Buvo apklausti ir kaimynai, ir vaiko darželyje apsilankyta
Jauna moteris pasakojo patyrusi didžiulį šoką, kai į jos duris pasibeldė Vaiko teisių apsaugos specialistė, atvykusi kartu su kitais specialistais, patikrinti, kaip šeima elgiasi su savo 2,5 metukų vaiku.
„Esame žmonės, kurie nepakeltų rankos nei prieš vaiką, nei prieš gyvūnėlį, tačiau natūralu, kad maži vaikai verkia. Deja, neįtikome savo artimiausiam kaimynui. Jis gyvena vienas, yra apie 50 metų amžiaus, panašu, kad vaikų nemėgsta, nes yra užsiminęs, kad nelakstys jam čia po langais niekas. Jis pradėjo rašyti išgalvotus skundus dėl mūsų, pirmiausiai kaip anonimas. Tačiau labai greitai pasitvirtino mūsų spėjimas, kad tai tikrai kaimynas. Jis parašė, kad lauke, iškėlusi savo vaiką, pradėjau jį purtyti ir rėkti, kad nuolat girdi nežmonišką vaiko klykimą ir krentančius daiktus.
Visi patvirtino, kad esame tvarkingi, dori ir geri žmonės. O aš, kaip didžiausia nusikaltėlė, turėjau teisintis, kad tikrai neskriaudžiu savo vaiko, aiškinti, kas nutiko.
Apie jo skundą sužinojau jau iš pareigūnų ir vaiko teisių specialistų. Jie iš karto man pasakė supratę, kad čia kažkas ne taip.. Negali taip būti, kad normalaus amžiaus, išsilavinusi šeima, užsiimanti labdara sergantiems vaikams, gyvenanti naujos statybos būste, galėtų imtis tokių baisių veiksmų prieš savo vaiką... Pasiklausinėjo įvairių dalykų, surašė situacijos vertinimą, paprašė parašyti paaiškinimą manęs ir išvyko. Konstatavo, kad skundas nepagrįstas ir smurto prieš vaiką nėra. Beje, pamatytumėte, kokia mūsų namuose svetainė – ji paversta didele vaiko žaidimų aikštele – kad tik vaikučiui būtų įdomiau“, – pasakojo mažylio mama.
Nepaisant to, pareigūnai, kaip ir priklauso, apklausė kaimynus. Vaiko teisių apsaugos specialistė, bei policijos pareigūnai apsilankė ir vaiko darželyje, pasikalbėjo su auklėtojomis.
„Visi patvirtino, kad esame tvarkingi, dori ir geri žmonės. O aš, kaip didžiausia nusikaltėlė, turėjau teisintis, kad tikrai neskriaudžiu savo vaiko, aiškinti, kas nutiko. Gerai, kad mane pažįsta, nes dalyvauju darželio bendruomenės veikloje, – priklausau tėvų tarybai, esame knygelių, žaislų padovanoję. Jie mato, kad mes vaikams pasiruošę atiduoti viską“, – pasakojo moteris.
Būdo pažaboti piktybinį skundiką nėra
„Po vaiko jis perėjo prie šuns. Paskundė, kad laikome šuniuką be jo sutikimo, kad jis loja ir sukelia jam alergiją, nors mūsų šuo kaip tik tinkantis alergiškiems žmonėms, nes nesukelia alergijos. Taip pat turėjau daug papildomų rūpesčių – vaikščioti į policiją, aiškintis teisės aktus, rašyti užklausas specialistams, kol galiausiai buvo konstatuota, kad nereikia kaimynų sutikimo, norint laikyti mūsų šunį. Kaimynui ir vėl nepavyko pakenkti mūsų šeimai.
Galiausiai ir pati parašiau skundą, kad kaimynas mus šmeižia, juodina, žemina, tačiau policija prisipažino negalinti nieko padaryti. Gavome atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, nes nėra įrodyta, kad tas žmogus melavo. Buvau net nuvažiavusi pas vyriausiąjį tyrėją, klausiau, ką man daryti, nes bet kada vėl gali bet ko apie mus prirašyti. Tačiau tokius žmones pažaboti nėra jokios galimybės, negalima jiems skirti jokios baudos už melagingą pranešimą, kad daugiau nesinorėtų rašinėti. Tau kažkas nepatiks, bus bloga nuotaika – drąsiai gali kaltinti nebūtais dalykais visiškai nekaltus žmones“, – piktinosi moteris.
Jei tai būtų Norvegija, gal net būtų paėmę iš manęs vaiką, o po to tik aiškintųsi tiesa, ar ne. Taigi, gali būti labai greitai sugriauti nekaltų žmonių gyvenimai.
Ką daryti, ji tarėsi ir su advokate, tačiau ji taip pat paaiškino, kad nėra jokių teisinių galimybių, kaip tokį žmogų pažaboti, jei nėra įrodytas jo melas ir šmeižtas.
„Jei tai būtų Norvegija, gal net būtų paėmę iš manęs vaiką. Gautų pranešimą, kad tariamai mušamas vaikas, jį paimtų, o po to tik aiškintųsi, ar tai tiesa, ar ne. Taigi, gali būti labai greitai sugriauti nekaltų žmonių gyvenimai“, – su siaubu ir neviltimi svarstė pašnekovė.
Pasak jos, su kaimynu anksčiau būtas vienas nesutarimas dėl bendrų namo reikalų. Moteris svarsto, kad galbūt dėl to užsitraukė tokią jo nemalonę, nors tąkart nusileido jo pageidavimams.
„Nusprendėme kreiptis net į žiniasklaidą, nes neberandam, kas gali mus apginti. Pavyzdžiui, vaikas nemėgsta, kai jam plaunama galva, ir rėkia. Kaimynas įrašys tą „ne, ne“, ir vėl sulauksime policijos. Kartais vaikas iš džiaugsmo gali spygauti, bet kodėl aš tai turiu kažkam įrodinėti? Ar dabar turiu gyventi įsitempusi?“ – atviravo jauna mama.
Dėl skundo ant kojų sukeltos visos tarnybos
Domeikavos seniūnė Lina Stragienė visiškai patvirtino moters pasakojimą. „Iš vaiko teisių apsaugos specialistų gavę pranešimą nuvykome į šeimą ir darbuotoja surašė raštą, kuriame nurodyta, kad darbuotoja nemato pagrindo, jog šeimai reikėtų kokių nors paslaugų, pagalbos ar socialinio darbuotojo paramos. Tokį atsakymą išsiuntėme ir vaiko teisių specialistams. Kiek kalbėjome su nuovados inspektoriais, jie taip pat nepastebėjo, kad namuose galėtų būti smurtas prieš vaiką“, – teigė pašnekovė.
Savo teritorijoje su atveju, kai šeima skundžiama nepagrįstai, seniūnė susidūrė pirmą kartą. Jos manymu, kaimynai dėl ko nors nesutarė, o vaikas patapo įrankiu kerštauti. Taigi tarnybos, tikrai turinčios ką veikti, buvo įtrauktos beprasmiškai. Tačiau jeigu gaunamas skundas, bet kokiu atveju jos privalo reaguoti. Niekaip kitaip neįmanoma sužinoti, kad skundas nepagrįstas.
„Aišku, geriau dešimt nepasitvirtinusių skundų nei vienas praleistas, bet šiuo atveju situacija kurioziška. Įsivaizduokite, po to įvykio mamytė mums kartą skambino prisiduoti, kad vaikas naktį verkė, nes kažkas jam buvo negerai. Ji sakė skambina, kad mums nereikėtų važiuoti, jei kaimynas vėl pasiskųs. Ji jau įsibaiminusi, kad kaimynas ją skųs“, – pasakojo L.Stragienė.
Jos manymu, tai piktybinis skundimas. Esą kai nepavyko pakenkti šeimai per vaiką, tuomet buvo skundžiamas šuo, nors tai tik jorkšyrų veislės šuniukas.
„Šeima planuoja parduoti tą butą. Įsivaizduoju, kad gyventi, kai tu nežinai, kokį skundą gali ant savęs gauti, nėra malonu“, – svarstė pašnekovė.
Vienintelis būdas išspręsti problemą – tartis
Pasak Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos Ievos Aurylaitės, piktybiškų atvejų, kai šeima skundžiama be pagrindo, pasitaiko labai retai. Tačiau reaguojama į kiekvieną skundą.
„Dėl kokių priežasčių skundžiama, mes nesiaiškiname, tiesiog reaguojame į pranešimą ir sprendžiame, ar vaikui reikalinga pagalba. Jei surenkame informaciją, kad viskas gerai, tikrai nėra ko toje šeimoje lankytis.
Jei pajaučiame pavojaus signalų, tuomet apsilankome dar kartą. Dažniausiai nepagrįsti skundai būna susiję su aplinkinių manymu, kad susidūrė su vaiko nepriežiūros atveju. Pavyzdžiui, jei vaikas labai garsiai verkia, žmonėms atrodo, kad jis neprižiūrimas, tačiau juk maži vaikai verkia. Būna, kad kalasi dantys ar skauda pilvą.
Jei kaimynai nesutaria ir prasideda skundai, mūsų patarimas – draugiškai pasikalbėti ir išsiaiškinti nepasitenkinimo priežastis. Jei nepavyksta susitarti patiems, galima kreiptis į seniūniją, kad ieškant abiem pusėms tinkamo kompromiso tarpininkautų specialistas. Juk yra socialiniai pedagogai, jie visada padeda, kai žmonės kreipiasi pagalbos. Sprendimą priimti žmonės turi patys, mes negalime nei jų perauklėti, nei už juos nuspręsti, bet galime patarti, išsakyti savo požiūrį į situaciją ir taip padėti priimti teisingą sprendimą, rasti kompromisą“, – aiškino pašnekovė.
