Ateityje gydytoja svajoja knygą parašyti ir pati, tik ją rašytų ne suaugusiems, o vaikams. Lina sako, kad bendrauti su vaikais jai patinka, su jais ji lengvai randa bendrą kalbą.
Pagal vaikų chirurgo licenciją Santaros klinikose L.Butvidienė dirba penkerius metus, o pridėjus rezidentūros metus išeitų jau daugiau kaip dešimtmetis.
– Gydytoja, kodėl apskritai pasirinkote tokią medicinos sritį – vaikų chirurgiją?
– Kai baigiau medicinos mokslus, iš karto žinojau – nenoriu dirbti su suaugusiais žmonėmis. Man darbas su jais atrodė per daug sudėtingas. Daugiausiai dėl socialinių priežasčių.
Ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje suaugusieji yra daug labiau apleisti negu vaikai. Ir sveikatos, ir ligų prasme, taip pat ir vienišumo. Juk pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmogus, patekęs į ligoninę, nenori iš jos išeiti, sunkiai gyja. Iš dalies dėl to rinkausi vaikus.
