19 naujų įstaigų Lietuvoje
Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigalios visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų. Tai nebus privaloma, bet savivaldybės negalės tėvams atsakyti, jeigu šie norės vietos darželyje savo atžaloms.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per artimiausius trejus metus savivaldybės visoje Lietuvoje planuoja pastatyti 19 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Kaip sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė, pernai spalio 1 dienos duomenimis, į ugdymo įstaigas nepateko per 11,7 tūkst. vaikų šis skaičius yra pagal pateiktus prašymus, nors tai ir nereiškia, kad jie nelanko ugdymo įstaigų – galbūt lanko privačią įstaigą arba laukia eilėje į norimą įstaigą.
-
Vilniaus rajone trūksta lietuviškų darželių, o į lenkiškus savivaldybė vilioja vilniečius
-
Vilniaus rajono gyventojai reikalauja merės M.Rekst atsiprašymo dėl žodžių apie „išgalvotus“ vaikus
-
Konfliktas Vilniaus rajone dėl „išgalvotų“ vaikų: gyventojai jaučiasi kvailinami merės M.Rekst
-
Siūlymas nejungti klasių tinka ne visiems: Vilniaus rajono savivaldybė jį vadina skubotu
-
Dėl mokytojų trūkumo – aliarmas, tačiau statistika kol kas šlubuoja
Tačiau ir laisvų vietų esama – visos Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose jų priskaičiuojami 7 tūkst. Vis dėlto tai neišsprendžia problemos tiems tėvams, kuriems tų vietų trūksta. Štai Vilniuje trūksta apie dviejų tūkstančių vietų.
Iš rajono – į miestą
Ministrė pabrėžė, kad „Vilniuje ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokyklas, lanko kitų rajonų, kuriuose nėra tokio vietų stygiaus, vaikai, toks persipynimas įneša problemų, nes tuomet labai sunku planuoti visuotinį ugdymą“.
Ir nors Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė tvirtina, kad miestas seniai turi nusistatęs tvarką, pagal kurią prioritetas teikiamas vaikams, kurių tėvai deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje, ir tik nedidelė dalis vietų, kurios galbūt lieka, gali būti pasiūlyta ne sostinės gyventojams, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicija pritaria ministrės pozicijai.
Rajono vaikai lanko miesto darželius, neretai ir prioritetą turi, nes namus už miesto ribų įsigiję tėvai savo gyvenamąją vietą tebedeklaruoja Vilniuje – nes kur Vilniaus rajone, ypač aplink sostinę, rasi vietą lietuviškame vaikų darželyje?
Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikia dviejų pavaldumų švietimo įstaigos – Vilniaus rajono savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Vilniaus rajono savivaldybės pateiktais birželio 30-osios duomenimis, vietų rajono darželiuose ir ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupėse mokyklose yra. Kai kur – grupėse lietuvių kalba, dažniau vis dėlto tose, kur vaikai ugdomi lenkų kalba.
Aplink miestą labiau užpildyta
Pati savivaldybė nepateikė konkrečių skaičių, kiek vaikų nepateko į darželius, kiek vietų tebėra, tik nuorodą, kur galima laisvas vietas pamatyti. Anot savivaldybės, šiuo metu atostogauja sistemą administruojantis žmogus, kuris galėtų pateikti tikslius duomenis. Be to, esą dar vienas priėmimas tik laukia.
„Nuo rugpjūčio 22 dienos vykdomas papildomas priėmimas į laisvas vietas. Tikslūs skaičiai bus žinoti po š. m. rugsėjo 1 d., kai vaikų duomenys bus įkelti į Mokinių registrą“, – pabrėžė savivaldybės atstovai, tikindami, kad „sprendžiant ikimokyklinio ugdymo problemas, norėtųsi ir centrinės valdžios pagalbos, skiriant papildomą finansavimą“.
Nuo rugpjūčio 22 dienos vykdomas papildomas priėmimas į laisvas vietas.
Skaičiuojame patys: pagal čia pateiktą sąrašą lietuviškose ŠMSM pavaldumo įstaigose (jų yra 15) tebėra likę 90 laisvų vietų, priklausančioms Vilniaus rajono savivaldybei – 78.
Lenkiškose ikimokyklinio ugdymo grupėse laisvų vietų – 211, visų įstaigų steigėja yra rajono savivaldybė. Kaip ir tų, kur yra grupių rusų kalba, laisvų vietų jose 20.
Didžiausios problemos rajone – šalia sostinės, kur į naujai dygstančius privačių namų kvartalus išsikėlė daugybė jaunų šeimų iš sostinės. Čia ir problema aštriausia.
Štai Avižienių ikimokyklinio ugdymo grupės pilnos, tėra vos dvi vietos vaikų lopšelio-darželio grupėje lenkų kalba. Arčiausiai vietų lietuvių ugdomąja kalba turi Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyrius – ikimokyklinio ugdymo grupėje lietuvių kalba priimtų 7, priešmokyklinio ugdymo – 5 vaikus.
Avižienių seniūnijos teritorijai priklauso ir Riešėje esančios ugdymo įstaigos – vaikų darželis, Riešės gimnazija, Šv. Faustinos Kovalskos pagrindinė mokykla. Jos ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams vietų nebeturi.
Kita prie pat Vilniaus miesto esanti seniūnija – Zujūnų – irgi nebeturi vietų vaikams, kurie norėtų lankyti grupes lietuvių kalba. Tik priešmokyklinukų dar priims tiek Buivydiškių pradinė, tiek pagrindinė mokyklos. Lenkiškose grupėse yra kelios vietos ir Zujūnų gimnazijoje, ir 8 mišraus amžiaus vaikų grupėje Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje.
Šalia šios gyvenvietės yra Rastinėnai, iš sodų bendrijų virtę gyvenamaisiais rajonais, kurių gyventojai prieš kelerius metus itin aktyviai siekė turėti vaikų darželį arba grupę netoliese. Tačiau jiems vietos neatsirado nei Čekoniškėse, nei pačiuose Rastinėnuose.
Toliau nuo miesto – laisviau
Kiek laisviau įstaigose, kur greičiausia naujakurių ne tiek gausiai. Nors ir, tarkim, Juodšilių seniūnijoje Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija galėtų priimti net 13 vaikų į ikimokyklinio ugdymo grupę ir penkis – į priešmokyklinio ugdymo, Valčiūnų vaikų lopšelis-darželis turi 10 vietų ikimokyklinukams lenkų kalba.
O štai lietuviškoje grupėje ten pat likusi viena vieta, 6-ios – grupėje lietuvių kalba „Šilo“ gimnazijoje. Valčiūnų gimnazijoje yra ir 14 vietų ikimokyklinukams bei priešmokyklinukams grupėse rusų kalba.
Panašiai ir Nemenčinės vaikų lopšelyje-darželyje – viena vieta lietuviškoje grupėje, 17 ankstyvojo bei ikimokyklinio ugdymo grupėse lenkų kalba, 4 mišraus amžiaus vaikų grupėje rusų kalba.
Avižienių ikimokyklinio ugdymo grupės pilnos, tėra vos dvi vietos vaikų lopšelio-darželio grupėje lenkų kalba.
Nemenčinės seniūnijoje (kuri neapima paties Nemenčinės miesto) turbūt daugiausia laisvų vietų lietuvių ugdomąja kalba – jų yra Rudausių daugiafunkciame centre, Eitminiškių gimnazijos bei pagrindinės mokyklos, Kabiškių vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupėse.
Savivaldybė: nuolat plečiame tinklą
Vilniaus rajono savivaldybės, kurią jau daugybę metų valdo daugumą taryboje išlaikanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), teigimu, vadovaujantis Švietimo įstatymo pataisomis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus, o šis klausimas aktualus ne tik Vilniaus rajono savivaldybei, bet ir visos šalies savivaldybėms.
„Suprasdama ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo aktualumą, Vilniaus rajono savivaldybė nuolat gerina gyventojų ikimokyklinio ugdymo prieinamumo galimybes ir plečia ikimokyklinių įstaigų tinklą.
Kasmet atidaromos mišrios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo ugdymo mokyklose, jei ugdymo įstaigose yra galimybės sudaryti tam tinkamas ugdymosi sąlygas ir leidžia higienos normų reikalavimai, statomos naujos bei rekonstruojamos-renovuojamos senos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurių patalpose atidaromos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės.
Šiuo metu Didžiojoje Riešėje vyksta naujo, modernaus ir visus šiuolaikinius standartus atitinkančio vaikų lopšelio-darželio statybos. Bukiškio kaime (Avižienių seniūnija) esančio buvusio bendrabučio patalpose numatyta suprojektuoti ikimokyklinio ugdymo grupes.
Šiuo metu ruošiama techninė užduotis dėl vaikų darželio patalpų techninio projekto parengimo“, – teigiama savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus pateiktame komentare.
Partijai paranku?
Tačiau savivaldybės tarybos opozicija jau ne vienerius metus kartoja, kad vaikų darželių problema Vilniaus rajone stipriai politizuota.
Anot socialdemokrato Roberto Duchnevičiaus, nors savivaldybė ir sako, kad stengiasi problemą spręsti, reali situacija visai kitokia.
„Vietų, ypač lietuvių ugdomąja kalba, toliau trūksta. Ši problema labiausiai matoma priemiestinėse gyvenvietėse, kurios sparčiai auga. Neseniai turėjome susitikimą su Zujūnų seniūnijos gyventojais ir šis klausimas, dalyvaujant ir LLRA-KŠS atstovams, vėl buvo iškeltas.
Žmonės patys jį jau vadina politiniu, nes mato, kad dėl vaikų yra priversti deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje ir po to didelė dalis aktyvių gyventojų negali balsuoti Vilniaus rajone, o tai, kaip suprantame, naudinga pono Tomaševskio (Valdemaras Tomaševskis yra LLRA-KŠS vadovas – red. past.) partijai.
Ir aš tam pritariu, nes kitaip negaliu paaiškinti, kodėl valdančioji dauguma, matydama žmonių prašymus, nuolat bando išsisukinėti ir net nepriima mūsų kaip opozicijos teiktų siūlymų, kuriais bandome padėti bent kažkiek tą situaciją pagerinti“, – kalbėjo nesėkmingai į merus praėjusiuose rinkimuose kandidatavęs, tarybos nariu išrinktas tarybos narys.
Žmonės dėl vaikų yra priversti deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje ir po to didelė dalis aktyvių gyventojų negali balsuoti Vilniaus rajone, o tai naudinga pono Tomaševskio partijai.
Jis siūlo palyginti dvi panašias savivaldybes – Vilniaus ir Kauno rajonų. Esą abi žiedinės, panašaus dydžio, į abi atsikrausto vis daugiau gyventojų, tačiau neva Kauno rajone situacija visai kitokia.
Nedeklaruoja, nes neturi išeities
Centro dešinės koalicijos atstovas Gediminas Kazėnas irgi kalba apie politizuotą problemą – esą čia sukamasi lyg užburtame rate.
„Jeigu žiūrėtume formaliai pagal gyvenamosios vietos deklaravimą, tai tos problemos nelabai ir yra – nors patenkančių yra nemažai, tačiau tie skaičiai tikrai nėra kosminiai. Tačiau realybėje viskas yra kitaip.
Tos problemos sprendimas nei kiek nepasistūmėjo, kokie sunkumai buvo, tokie ir likę, jokio proveržio nėra. Kad keliose vietovėse atsiranda naujų grupių, vienur apie 150 vietų, lyg Riešėje 200 vietų, tai nelabai ką pakeičia. Tie 200 vietų tokiai gyvenvietei kaip Riešė yra visiškai nulis“, – sakė G.Kazėnas.
Jo teigimu, vis dar daugybė tėvų nedeklaruoja gyvenamosios vietos rajone, nes „o ką jiems daryti“ – mieste patekti į ikimokyklines įstaigas galimybės kur kas didesnė.
Bet tokie argumentai, kad gyventojų pajamų mokesčio būtų gaunama daugiau, iš to būtų galima kažką padaryti, neveikia valdžios, jie to nenori.
„Mes ir kartojame, kad tai politinis žaidimas siekiant išlikti valdžioje. Jeigu visi deklaruotų rajone realiai gyvenantys, kai pati savivaldybė yra sakiusi, jog rajone gyvena apie 30 tūkst. žmonių, gyvenamąją vietą deklaravusių kituose rajonuose, tai yra trečdalis dabartinio oficialaus gyventojų skaičiaus – oficialiais duomenimis, dabar rajone yra apie 105 tūkst. gyventojų. Tai galėjo pakeisti situaciją dar prieš dvejus rinkimus.
Bet tokie argumentai, kad gyventojų pajamų mokesčio būtų gaunama daugiau, iš to būtų galima kažką padaryti, neveikia valdžios, jie to nenori“, – kalbėjo G.Kazėnas.
Vilniaus rajono savivaldybės teigimu, laisvų vietų įstaigose yra, tačiau laisva vieta nebūtinai atitinka poreikį, tėvų pageidavimus pagal amžiaus grupes ar vietovę, pvz.: ikimokyklinį ugdymą teikianti įstaiga pagal gyvenamąją teritoriją aptarnauja kelias vietoves, turi kelias laisvas vietas, tačiau tėvams ji netinka, nes nėra pakeliui į darbovietę ar per toli atitolusi nuo jų gyvenamosios vietos.
2021-2022 m. m. Vilniaus rajono teritorijoje veikė 165 ikimokyklinio ugdymo grupės.
