Sudėtingą atmosferą ir vaikų demotyvaciją globos namuose atskleidžia elementarus pavyzdys. Globos namų Klaipėdoje auklėtiniams rėmėjų dėka pasiūlyta išvykti į vandens parką Vilniuje, tačiau atsirado vienas kitas, kurie už važiavimą paprašė dar ir pinigų.
„Duok man eurą“, – išgirsta personalas iš vaiko, kuriam siūloma pramoga, kurios patirti galimybės neturi ir ne kiekvienas įprastoje šeimoje augantis vaikas.
Pasak globos namų Klaipėdoje „Smiltelė“ direktorės Vidos Petraitienės, dėl susidariusios situacijos kaltę turi prisiimti visi, nes tam tikrus nusikaltimus ir vaikų elgesį formuoja pati visuomenė.
Vaikas, galvodamas, kad jo savivertė padidės, nes turės tą daiktą, prisidaro problemų, nes ryžtasi jį gauti neleistinomis priemonėmis, – sakė direktorė.
V.Petraitienė kaip pavyzdį pateikė išmaniųjų telefonų poreikį. Mobilusis telefonas moksleivio kuprinėje šiandien tiek pat svarbus kaip ir knyga. Deja, ne kiekvienas globos namų auklėtinis turi išmanųjį telefoną. Neretai vaikų užgauliojimų, patyčių sulaukiantys tokie vaikai nebeištveria ir ryžtasi nusikalsti.
„Vaikas, galvodamas, kad jo savivertė padidės, nes turės tą daiktą, prisidaro problemų, nes ryžtasi jį gauti neleistinomis priemonėmis“, – sakė direktorė.
V.Petraitienė pripažįsta, jos stengiantis dėl vaikų gerovės kartais susiduriama su ribotomis teisinėmis galimybėmis, ką galima padaryti su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais.
Merui kelia nerimą
Šie pavyzdžiai nuskambėjo trečiadienį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko svetainėje, kuris ir sukvietė uostamiesčio globos namų, mokyklų, kuriose mokosi globotiniai, policijos atstovus. Meras tikino, jog nerimą jam kelia nemažėjantis skaičius pranešimų apie tai, kad vaikų globos namų auklėtiniai įsivelia į įvairias konfliktines situacijas, kurios atsispindi ir policijos suvestinėse.
„Deja, matyti liūdinantys faktai. Girdimi signalai ne tik iš pareigūnų, bet ir iš prekybos centrų, paslaugas teikiančių organizacijų, pasitaiko vagysčių, konfliktų, sietinų su globos namuose esančių vaikų elgsena ir vienokia ar kitokia veika. Galbūt kartais tai lemia ir sveikatos problemos, socializacijos trūkumas. Suprantame, kad situacija specifinė ir reikia sutelkto dėmesio“, – kalbėjo meras.
Pasak jo, kalbame apie tendencijas, kurios nekelia dvasinės, psichologinės ir socialinės ramybės. „Jei neieškosime būdų, kaip suvaldyti situacijos dabar, turėsime rūpesčių“, – sakė V.Grubliauskas.
Statistika nedžiugina
Pietinėje miesto pusėje įsikūrę „Smiltelės“ globos namai. Šioje miesto dalyje esančios Pietinės policijos nuovados specialistė Jūratė Lečienė pateikė pastarųjų poros metų statistiką.
„2014 metais iš globos namų gauta 44 pranešimai dėl išėjimo iš globos namų, 3 dėl vagysčių, ir patys globėjai kreipėsi, kad vaikai iš namų vagia. Pora smulkių vagysčių ir pora fizinio skausmo sukėlimų darbuotojams. 7 pareiškimai dėl chuliganiško elgesio, kreipėsi ir globėjai, – pasakojo J.Lečienė. – 2015 metais užfiksuota 114 pranešimų, pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl dingusių vaikų, tačiau jie patys ir grįžo, registruoti 4 vagystės atvejai, 5 fizinio skausmo sukėlimai, 4 prieš bendraamžius.“
Pareigūnė pabrėžė, jog ne visi globos namuose augantys vaikai sukelia rūpesčių, esą tokių tėra apie dešimt. Taip pat besielgiančių turima ir normaliose šeimose augančių vaikų.
Nepilnamečiai, patekę į vaikų globos namus, būna nelankę mokyklos, darę nusikalstamas veiklas, o atiduodant globon tikimasi, kad mes kažką padarysime. Neturim stebuklingos lazdelės ir jau kitą dieną stebuklai neįvyksta, – sakė direktorė.
„Iš tiesų, skaičiai negražūs, bet reikia būti sąžiningiems – vaikų skaičius mažėja, juos gauname vyresnius, iš socialinės rizikos šeimų. Dėl jų niekas nesikreipė pagalbos, nesirūpino, mes, kaip globėjai, rūpinamės, neslepiame, kiekvieną atvejį norime spręsti, padėti.
Kreipiamės į visus, dažnai ir į policiją, nes būname bejėgiai, – sakė „Smiltelės“ globos namų direktorė. – Ką kalbėt apie mokyklą. Nepilnamečiai, patekę į vaikų globos namus, būna nelankę mokyklos, darę nusikalstamas veiklas, o atiduodant globon tikimasi, kad mes kažką padarysime.
Neturim stebuklingos lazdelės ir jau kitą dieną stebuklai neįvyksta. Mes patys neturim kompetencijų dirbti su mažaisiais nusikaltėliais, kurie plėšia, skriaudžia kitus. Ir tėvai eina iš paskos vaikų – šleifas alkoholikų, jie mums grasina, nes mes jų duoną atėmėm, jie nuskurdo, nes neteko vaikų.“
Pareigūnės J.Lečienės nuomone, tokie vaikai jaučiasi nebaudžiami, tačiau būtų galima imtis priemonių, jog nusikalsti linkę paaugliai jaustų atsakomybę, pavyzdžiui, turėtų atidirbti tam tikrus darbus, tuomet galimai neliktų pasakymo „Ką tu man padarysi?“.
Atsiduria vaiko gerovės komisijoje
Kad tokių vaikų tėra sauja ir labai norisi jiems padėti, pabrėžė ir Klaipėdos švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė, kuri yra ir savivaldybėje sudarytos Vaiko gerovės komisijos pirmininkė. Joje nagrinėjami ir itin sudėtingi vaikų elgesio atvejai.
„Tai nėra tik globos namų kontingentas, tik trečdalis yra globos namų vaikai. Pavyzdžiui, pernai komisijoje nagrinėti 37 atvejai, 14 globos namų, 12 socialinės rizikos, o 11 padorių šeimų vaikai, kurie daro nusikalstamas veikas, turi bėdų su teisėsauga, nelanko mokyklos“, – pasakojo V.Kazakauskienė.
Moteris pasakojo, jog svarstomi ir itin sudėtingi atvejai, kai vaikas, netekęs abiejų tėvų, praranda pusiausvyrą ir nebeturėdamas pagrindinės atramos – savo gimdytojų – kone eina laukais ir gali švaistytis peiliais, nes jam žemė slysta iš po kojų.
Yra keletas vaikų su intelekto nukrypimais, tad iš jų, pavaduotojos nuomone, negalima tikėtis kitokio elgesio modelio, negalima į tokį vaiką žiūrėti kaip į sveiką vaiką.
Vyksta slopinimas, medikamentinis gydymas, o tokiems be galo pažeistiems vaikams, mūsų visuomenės vaikams, nes tai mūsų visų vaikai, pamesti likimo valiai, reikia psichologinės pagalbos, – kalbėjo V.Kazakauskienė.
„Turime stengtis jiems padėti. Turime socialinius pedagogus mokyklose, globos namuose, atskirose sveikatos įstaigose. Didžiausia bėda dėl psichologinės pagalbos. Turime tris, galime sakyti, gydytojus, kurie pakankamai garbaus amžiaus ir su nuoseklia pagalba yra sudėtinga.
Vyksta slopinimas, medikamentinis gydymas, o tokiems be galo pažeistiems vaikams, mūsų visuomenės vaikams, nes tai mūsų visų vaikai, pamesti likimo valiai, reikia psichologinės pagalbos“, – kalbėjo V.Kazakauskienė.
„Smiltelės“ namų direktorė V.Petraitienė teigė, jog sunku rasti ir gerą socialinį darbuotoją, nes dauguma jų nusiteikę tiesiog dirbti su dokumentais, o atėjus vaikui, kuris netekęs tėvų, neturi patirties, nežino, ką daryti tokioje situacijoje.
Ne vienas pas merą sėdėjusių su vaikų globa susijusių valdininkų pripažino, jog Klaipėdoje itin stinga profesionalių, būtent su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais dirbančių psichoterapeutų, psichologų, socialinių darbuotojų, nes būtent jie gali pakeisti situaciją.
„Kaip odontologas negali daryti žarnyno operacijos, taip ir psichologas turi specializuotis pagal sutrikimo specifiką. Net ir globos namuose nėra psichologo, nors jis būtinai turėtų būti“, – sakė V.Kazakauskienė.
Veiksminga ji laiko ir „Big Brothers, big sisters“ (Vyresnio brolio, vyresnės sesers) programą, nes tokiems vaikas itin svarbu turėti ryšį su vienu konkrečiu asmeniu ilgą laiką.
Siunčia į socializacijos centrus
Švietimo skyrius bei mokyklos vadovybė sulaukia ir vaikų tėvų, kurių klasėse mokosi tokie vaikai, skambučių bei vizitų su kategoriškais reikalavimais išbraukti tokius vaikus iš klasės. V.Kazakauskienės tikinimu, tai negali būti dažnai taikoma priemonė, nes nors vaikams galimas mokymasis namuose, tokie vaikai nukenčia socializacijos prasme, o juk būtent jiems reikia išmokti gyventi tarp žmonių.
Kraštutiniausia priemonė sprendžiant tokio vaiko likimą – socializacijos centrai, kurių Lietuvoje yra šeši. Juose ugdomi itin sudėtingi, nusikalsti linkę ir elgesio sutrikimų turintys vaikai.
„Turime tokių atvejų, kuriuos svarstėme komisijoje, esame nuleidę rankas ir galutinis taškas buvo vežti į socializacijos centrus, kur ribojama laisvė, yra buvimas tarsi už grotų. Nebaudžiame, o norime padėti, nes dažnai tokie vaikai kelia grėsmę ir sau.
Džiugu, kad po kurio laiko turime ir sėkmės istorijų, tokie vaikai sugrįžta ir šeimas sukuria, bet yra atvejų, jog sugrįžta pas tuos pačius draugus, į tą pačią terpę. Aišku, mums patiems reikia mokytis tolerancijos, o ne žiūrėti kaip į vaiką „su štampu“. Grįžus tokiems vaikams kviesimės globos namus, mokyklą, bandant išvengti išankstinės nuostatos, kad va jis grįžo, nes buvo padaręs tą ir aną“, – kalbėjo V.Kazakauskienė.
Ugdys mažesnėse klasėse
Klaipėdos savivaldybė yra numačiusi elgesio sutrikimų turintiems vaikams įkurti specialias klases. Tokios, planuojama, atsiras „Litorinos“ mokykloje, kurioje sumažėję klausos negalią turinčių vaikų.
Tokiose klasėse būtų gerokai mažiau vaikų, tuomet ir pagalba kiekvienam individualiai būtų didesnė ir efektyvesnė.
Ievos Simonaitytės mokyklos direktorė Gražina Skunčikienė puikiai žino tokius vaikus ir įvairios probleminės situacijos yra jos kasdienybė.
„Galiu patvirtinti, kad ne tik globos namų vaikai kelia problemų. Turime su jais be galo daug problemų, bet mūsų pareiga teikti pagalbą mokiniams. Vaikai ateina su sudėtinga patirtimi, labai sudėtingo elgesio. Deja, neturime klasių, kur galėtų mokytis emocijų ir elgesio sutrikimų turintys vaikai“, – apgailestavo direktorė.
Merui ir kitiems susirinkusiems susitikimo dalyviams ji pasakojo, jog mokykla stengiasi visokeriopai – teikia psichologo, socialinio pedagogo konsultacijas, įtraukia į būrelius, tačiau tokie vaikai pagalbos nepriima.
„Jei socialinis pedagogas suplanuoja individualią konsultaciją, pokalbį, tai jis tą vaiką arba gaudo koridoriuje ir prišnekina pabendrauti, arba vaikas išvis tos pagalbos atsisako. Yra gražių pavyzdžių iš socializacijos centrų, bet turime ir labai liūdnų. Pavyzdžiui, vienas septintokas grįžo balandį ir vėl ten iškeliavo. Pagalbą buvo stengiamasi teikti visokeriopai, bet ji atmetama“, – sakė G.Skunčikienė.
Daug bejėgiškumo
Pradedi galvoti, ar sukūrėme tinkamą sistemą, jei patys esame įsprausti į kampą? – sakė E.Kvederis.
„Smeltės“ progimnazijos vadovas Edmundas Kvederis teigė, jog dedama daug nuoširdžių pastangų, bet dažnai pedagogai yra bejėgiai, nes susiduria su teisine sistema, kuri visiškai negelbsti.
„Daug energijos įdedame, mūsų pareiga visų pirma užtikrinti visų vaikų saugumą. Kalbant apie globos namų vaikus, kitų mokinių tėvai tiesiog spaudžia prie sienos visas institucijas, kad nieko nedarote, jūs nenorite daryti. Pradedi galvoti, ar sukūrėme tinkamą sistemą, jei patys esame įsprausti į kampą?
Visų pirma reikia specialistų – tai pagrindas, kas galėtų padėti. Mokytojų gaila, nes tokie vaikai pasako viską, ką galvoja, ir kasdien. Matai mokytoją, kuriai tokios sąlygos sudaromos dirbti. Ar tai pamatuojama našta? Reikia inicijuoti įstatyminės bazės pakeitimus“, – kalbėjo direktorius.
Globos namų turėtų nebelikti
Šiuo metu Lietuvoje numatyta pamažu naikinti globos namus, kuriant bendruomenes, kuriose augtų ne daugiau kaip šeši neįgalūs tėvų neturintys vaikai arba aštuoni sveiki vaikai. Įstatyme numatyta, jog dekoncentruojant tokius vaikus dvi tokios šeimynos negalėtų būti įkurdintos net ir vienoje laiptinėje.
Klaipėdos savivaldybė nagrinėja Kauno pavyzdį, kuriame išklausę specialų kursą buvo paruošti profesionalūs globėjai. Vėliau jie įdarbinami globos namuose, tačiau vaikais rūpinasi savo namuose.
Kol kas Klaipėdos valdininkams likę dar daug neaiškumų, tačiau ketinama pabandyti realizuoti tokį projektą.
