„Tai, ką daro mergaitę prižiūrintys D.Kedžio artimieji, yra toks didelis nusikaltimas, kad jei už jį mirties bausmės skirti negalima, juos reikėtų bent įkalinti iki gyvos galvos, – 15min.lt sakė vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. – Šioje situacijoje absoliučiai negerbiamas ne tik vaikas, bet ir žmogiškumas. Tai nėra sveikas elgesys.“
L.Slušnys mergaitei daromą įtaką palygino su konclagerio ar bet kokio kito žiauraus elgesio, smurtavimo, tyčiojimosi ar paniekinimo įtaka žmogui. Šiuo elgesiu ne tik žudoma vaiko asmenybė, bet ir visiškai trikdoma normali jo psichologinė raida.
Linas Slušnys mergaitei daromą įtaką palygino su konclagerio ar bet kokio kito žiauraus elgesio, smurtavimo, tyčiojimosi ar paniekinimo įtaka žmogui.
„Neįsivaizduoju, kas gali išaugti iš tokio vaiko, – kalbėjo psichologas. – Piktas, įtūžęs, kerštingas ir nevisavertiškumą nuolat jaučiantis žmogus, kuris niekada neras vietos visuomenėje, net jei jam ir bus suteikta pagalba. Arba jis taps agresyvus ir galiausiai nukeliaus iki pačių baisiausių dalykų.“
Psichologas apgailestavo, kad už tai, kaip šiuo metu elgiamasi su mergaite, jai teks susimokėti pačiai savo kailiu: „Kedžiai tik skėsčios rankomis. O aš manau, kad jie turėtų susimokėti, nes tai, ką jie daro, yra didžiulis nusikaltimas.“
Prievartą inicijavo artimiausia aplinka
Paklaustas, kaip vertina penktadienį įvykusį bandymą perduoti mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei, vaikų ir paauglių psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Dainius Pūras sakė, kad pagrindinės kliūtys sklandžiam vaiko perdavimui buvo žmonės, „neva mylintys vaiką“.
„Tikėtina, kad tai buvo iš anksto aptarta taktika – vaiką naudoti kaip skydą, sukelti chaosą ir klasikiniu būdu, kaip jau ne kartą buvo, viską apsukti aukštyn kojomis ir pareikšti, kad prieš vaiką buvo taikoma prievarta, – 15min.lt sakė psichologas. – Visiškai akivaizdu, kad prievartą inicijavo vaiko artimiausia aplinka su labai aiškiu tikslu – sustabdyti teisingumo vykdymą ir bandžiusius paimti vaiką apkaltinti prievartos naudojimu. Tai labai primityvūs būdai, bet šiame kontekste jie veikia.“
D.Pūro įsitikinimu, dabar svarbiausia sustabdyti laikinąją vaiko globą, o D.Kedžio artimuosius globojantiems politikams nusiųsti kitą žinią – liepti vykdyti teisingumą: „Jei politikai tai padarytų, šis liepimas būtų iškart vykdomas. Dabar jis nevykdomas, nes D.Kedžio artimieji jaučia globą.“
Dainiaus Pūro įsitikinimu, dabar svarbiausia sustabdyti laikinąją vaiko globą, o D.Kedžio artimuosius globojantiems politikams nusiųsti kitą žinią – liepti vykdyti teisingumą.
Jis pridūrė, kad D.Kedžio artimieji tokiu elgesiu stengiasi sukelti chaosą, „pasėti dar daugiau nepasitikėjimo valdžios institucijomis ir, kartodami, kad visi aplink yra pedofilai, tempti gumą siekiant išvengti teisingumo“.
Psichiatro reikia suaugusiems
L.Slušnio vertinimu, praėjusį penktadienį pareigūnai bandė įvykdyti savo pareigą. „JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Švedijoje pareigūnai būtų pasielgę dar ryžtingiau, – įsitikinęs psichologas. – Už pasipriešinimą pareigūnams būtų iškeltos bylos ir istorija baigtųsi. Bet Lietuvoje visi kažko bijo.“
L.Slušnio nuomone, šiuo metu psichiatrų pagalbos labiau nei mergaitei reikia ją globojantiems artimiesiems: „Mano įsitikinimu, psichiatrų pagalbos reikia Kedžiams. Tai sakau atvirai. Mane gali kaltinti kuo tik nori. Apie panašaus elgesio su vaikais atvejus galime skaityti tik knygose – taip buvo elgiamasi viduramžiais ar dar ankstesniais laikais. Kai vaikus atskirdavo nuo motinų ir prie jų nukirsdavo joms galvas. Bet civilizuotame pasaulyje tai sunku suvokti.“
Kalbėdamas apie L.Stankūnaitę psichologas sakė, kad šiuo metu ji mergaitei nedaro jokios įtakos, nes neturi tam galimybės: „Nei ginu L.Stankūnaitę, nei neginu. Už draskymąsi, kuris vyko penktadienį, atsakingi Kedžiai. Tai, kaip jie elgėsi – tragedija.“
Prezidentės pozicija netoleruotina
L.Slušnys pažymėjo, kad D.Kedžio dukrai daroma psichologinė žala savo pasekmėmis prilygsta seksualinės prievartos žalai. „Jei šioje istorijoje būta faktų apie prievartavimą, juos jau galime pamiršti, – įsitikinęs specialistas. – Kovodami dėl mergaitės esą patirtos seksualinės prievartos, jos artimieji nekreipia dėmesio į tai, kad jų elgesys daro ne mažesnę žalą.“
Daugybe tyrimų nustatyta, kad psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas palieka vienodas ilgalaikes pasekmes, tačiau mūsų visuomenė linkusi fizinį smurtą vertinti kaip žiauresnę smurto formą. Nesuvokiama ir psichologinio smurto žala asmeniui. „Lietuvoje manoma, kad fizinė prievarta yra blogai, o psichologinė prievarta dažnai suvokiama kaip auklėjimas, – aiškino D.Pūras. – Normaliame pasaulyje psichologinė prievarta laikoma tokiu pat šiurkščiu nusikaltimu prieš vaiką kaip ir seksualinė prievarta, ypač, jei ji vyksta sistemiškai.“
„Todėl šiandien vaizdas valstybėje liūdnas. Liūdniausia man dėl to, kad šią situaciją palaiko ir prezidentė. Tai iš esmės netoleruotina“, – pridūrė L.Slušnys.
Normaliame pasaulyje psichologinė prievarta laikoma tokiu pat šiurkščiu nusikaltimu prieš vaiką kaip ir seksualinė prievarta, ypač, jei ji vyksta sistemiškai.
Jo nuomonei pritarė ir kolega D.Pūras: „Sutinku su prezidentės pozicija, kad negalima toleruoti prievartos prieš vaiką. Aš šiai pozicijai ploju, keliu už ją abi rankas. Tačiau tuo pat metu su nerimu klausiu: „Tai kodėl jau kelis mėnesius toleruojame prievartą prieš mergaitę, jei prezidentė aiškiai pasakė, kad jos toleruoti negalime?“
Vaiką nuteikė prieš motiną
L.Slušnys nesistebi ir mergaitės elgesiu praėjusį penktadienį, kai ji klykė nenorinti niekur vykti su mama ir vadino ją šlykštyne. „Jei tikimės iš mergaitės išgirsti ką nors gero apie motiną – galime pamiršti, – aiškino specialistas. – Ji tikrai to nepasakys. Vaikui kelerius metus buvo nuosekliai daromas poveikis. Normalu, kad taip jai buvo sukeltos mintys nekęsti motinos, suformuota neapykanta.“
D.Pūras mergaitės elgesį praėjusią savaitę apibūdino kaip „visiškai aiškų suaugusiųjų ilgo, sisteminio, ciniško, klastingo darbo rezultatą“. „Už tai laukia atsakomybė“, – kalbėjo VU profesorius.
Ketverius metus Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu buvęs psichologas pažymėjo, kad suaugusieji turi savybę dėl savo interesų manipuliuoti vaikais, formuoti jų nuomonę. „Todėl Vaiko teisių konvencijos išaiškinimas yra toks, kad į vaiko nuomonę atsižvelgti reikia, bet su viena būtina sąlyga: jei yra sudarytos galimybės tą nuomonę laisvai formuoti ir išreikšti, – kalbėjo D.Pūras. – Bet šiuo atveju apie kokį laisvą nuomonės formavimą galime kalbėti, kai vaikas tiek laiko yra įkalintas?“
Specialistas pridūrė, kad nėra jokio pateisinimo vaiko motinos juodinimui. „Tai itin žaloja vaiko dvasinį pasaulį. Civilizuotose valstybėse tai kvepia nusikaltimu, – sakė D.Pūras. – Tai, ką kalbėjo mergaitė, nebuvo jos nuomonė. Tai į kampą įvaryto aštuonerių metų vaiko išgyvenimo strategija.“
Jis taip pat stebėjosi, kodėl iš mergaitės globėjos, D.Kedžio sesers Neringos Venckienės, iki šiol neatimta laikinoji globa. „Nesuprantu, kodėl nestabdoma laikina globa, turint tiek įrodymų, kad laikinoji globėja ne tik nevykdo laikinosios globėjos funkcijų, bet ir kenkia vaikui. Globėja tikrai nenori vaikui gero, jei vyksta tokie dalykai“, – sakė psichologas.
Pasirūpinti turėtų valstybė
L.Slušnio nuomone, šiuo metu svarbiausia mergaitę ištraukti iš dabartinės aplinkos. „Esu už tai, kad kokiam mėnesiui ar dviem mergaitę laikinai globotų trečioji šalis. Kol visas šis šurmulys aprims. Per trečiąją šalį galima būtų suteikti mamai galimybę pamažu rodyti savo dėmesį vaikui“, – sakė L.Slušnys.
Jo įsitikinimu, kaip „beapnuodytum vaiką kažkokiais niekalais“, mama jam visada bus mama, o suformuota neapykanta išnyks. „Baisiau tai, kad ta neapykanta mergaitei skiepijama iki šiol. Į ką tai išvirs... Kai apie tai pamąstau, mane apima šiurpas“, – neslėpė specialistas.
Linas Slušnys neabejoja, kad mergaitei sugrįžus gyventi pas Laimutę Stankūnaitę, reikėtų pakeisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir tapatybę.
L.Slušnys neabejoja, kad mergaitei sugrįžus gyventi pas L.Stankūnaitę, reikėtų pakeisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir tapatybę. „Gyventi su savo pavarde ir praeitimi ta mergaitė negali. Visuomenė visada pasakys kai ką, kas nėra sveika ir normalu“, – įsitikinęs L.Slušnys.
Psichologo nuomone, didžiulę žalą patyrusiam vaikui galima padėti, tačiau pirmiausia turi „pasibaigti karas“. „Kai aplink sproginėja bombos, psichiatrų pagalba nėra teikiama. Perėjus į ramybės būseną ir suteikus profesionalią pagalbą, tikrai galėtume tą vaiką sugrąžinti į normalią raidą“, – kalbėjo L.Slušnys.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad mergaitei padėti turėtų valstybė, užtikrindama jai specialistų pagalbą. „Vaiko teisių apsaugos tarnybos turėtų pasirūpinti, kad šiam vaikui būtų teikiama specialistų pagalba. Mes turime kritinę situaciją. Kuo ilgiau ji truks, tuo žala mergaitei bus didesnė“, – pabrėžė vaikų ir paauglių psichiatras.
