„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 12 31

Skiepai nuo koronaviruso: kada į eilę stos vaikai?

Pradėjus vakcinaciją nuo COVID-19, vienas svarbiausių ir iki šiol neatsakytų klausimų – kada į eilę stos vaikai. Jie kol kas neskiepijami, nes nedalyvavo vakcinų bandymuose. Lietuvoje jau naudojamus „Pfizer“ skiepus galima leisti tik paaugliams nuo 16 metų. Ekspertų teigimu, vaikai nėra pirmasis koronaviruso taikinys, paskiepijus didelę dalį suaugusiųjų mažuosius turėtų apsaugoti bendras imunitetas. Tačiau viliamasi, kad vakcina jiems atsiras jau artimiausiais mėnesiais.
Skiepai nuo tymų
Skiepijamas vaikas / 123RF.com nuotr.

Su pirmąja patvirtinta vakcina vėl užvirė diskusijos apie vaikų skiepijimą.

Imunizacija laikoma saugiu ir ekonomišku būdu apsaugoti žmones, ypač kūdikius ir mažus vaikus, nuo tam tikrų infekcinių ligų.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys turi savo skiepijimo planus, kuriuose rekomenduojama, kada skiepyti vaikus.

Tokį planą turi ir Lietuva, daugelis skiepų siūlomi dar kūdikystėje.

Vaikams ir nėščiosioms kol kas nerekomenduojama

Tėvų pozicija tiek skiepų klausimu apskritai, tiek vakcinos nuo COVID-19 apima platų spektrą.

Interneto forumuose šiomis dienomis teko matyti ir kategoriškų nuomonių: nuo raginimo kuo skubiau paskiepyti ne tik medikus, bet ir mokytojus bei vaikus, kurie susirgę besimptome ar lengva ligos forma gali tapti viruso platintojais to niekam net nežinant, iki siūlymo pagailėti vaikų (taigi nė negalvoti apie skiepą).

Tačiau daugelis tėvų laikosi per vidurį – būtų linkę skiepytis patys, tačiau dėl vaikų dvejoja, arba norėtų paskiepyti, bet lauks patikimesnių duomenų apie vakcinų poveikį.

Šios diskusijos kiek per ankstyvos, nes vaikai kol kas neskiepijami.

Jiems net teoriškai būtų sunku jau dabar tikėtis injekcijos, nes dauguma šalių nusprendė pirmiausiai skiepyti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojus (tiesiogiai su COVID-19 sergančiaisiais dirbančius slaugus, medikus) arba senyvo amžiaus žmones, kuriems liga pavojingiausia.

Pagal dabartinį planą, Lietuvoje pirmiausia skiepijami medikai, po jų eilė ateis slaugos ir globos įstaigų personalui bei gyventojams.

Tada – lėtines ligas turintiems bei vyresniems negu 65 metų žmonėms.

Galiausiai prasidės masinė vakcinacija, kuomet skiepytis galės visi norintys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Verkia skiepų bijantis berniukas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Verkia skiepų bijantis berniukas

Pagal preliminarias prognozes, masinis gyventojų skiepijimas galėtų prasidėti antrą 2021 metų ketvirtį.

Tačiau šis planas gali keistis priklausomai nuo turimų vakcinų skaičiaus ir proceso sklandumo.

Bet ir tuomet vaikai dar nebūtinai bus skiepijami, mat „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina, kuri jau naudojama Lietuvoje, skirta asmenims nuo 16 metų.

Kaip tik tokio amžiaus žmonės – nuo 16 metų – dalyvavo šios vakcinos bandymuose visame pasaulyje.

Dėl analogiškos priežasties – patikimų tyrimų trūkumo – vakcina nerekomenduojama ir nėščioms ar žindančioms moterims.

Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais neparodė jokio kenksmingo poveikio nėštumui.

Per bandymus kai kurios savanorės pastojo, bet duomenų apie šios vakcinos vartojimą nėštumo metu ar maitinant kūdikį turima per mažai.

Neprisimena infekcijos, nuo kurios būtų tiek mirčių

„Vaikų skiepyti kol kas negalima, nes nėra atlikta klinikinių tyrimų su vaikais. O jie neatlikti, nes, turint omeny vaiko organizmo ypatumus, bet kokie vaistai, vakcinos pirmiausiai tiriami su suaugusiais, – portalui 15min sakė habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis. – Tik kai įrodoma, kad suaugusiems viskas gerai, yra saugu, atliekami tyrimai su vaikais.“

Pasak jo, viešojoje erdvėje skelbiama informacija rodo, kad bent keli gamintojai kitų metų pirmą ketvirtį planuoja atlikti klinikinius tyrimus su vaikais.

Tik patvirtinus jiems skirtą saugią ir efektyvią vakciną, atsižvelgus į situaciją vienoje ar kitoje šalyje, bus galima priimti tolesnius sprendimus dėl skiepijimo.

Dabartinė situacija dinamiška, net jei tyrimai prasidės netrukus, nežinia, kada bus baigti, kada pavyks užregistruoti vakciną.

„Terminai sunkiai prognozuojami. Daug kartų esu sakęs, kad be 2021 metų antro ketvirčio nieko nebus, o žiūrėkite – jau ir Lietuvoje skiepijama!“ – teigė V.Usonis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Usonis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Usonis

Profesoriaus teigimu, nei skiepai vaikams, nei jų tyrimai labai nesiskiria nuo suaugusiųjų.

Visi skiepai esantys bendri, nėra tik vaikiškų ar suaugusiųjų.

Pavyzdžiui, jei žmogus nesirgęs vaikiška liga laikomais vėjaraupiais, jam reikėtų pasiskiepyti.

Svarbu tik tai, ar žmogus turi imunitetą, – jei taip, skiepo nebereikia, priešingu atveju, nepriklausomai nuo amžiaus, turi būti skiepijama.

Beje, vakcinų dozės vaikams kartais (skiepų nuo difterijos, kokliušo) būna net didesnės nei skirtosios suaugusiems – taip yra dėl imuninės sistemos reagavimo ypatumų.

Vienas iš vakcinų tyrimo etapų yra dozės dydžio nustatymas.

Taigi ir atliekant klinikinius tyrimus su vaikais vienas iš klausimų, į kurį teks atsakyti, – kokio dydžio dozę skirti.

Kaip pasakojo V.Usonis, tyrimai atliekami su įvairaus amžiaus vaikais, net pačiais mažiausiais, kitaip būtų sunku nustatyti vakcinos poveikį.

Teisiškai vaikas yra ir metukų kūdikis, ir 17-metis paauglys. Pastarasis gali pasiskųsti pasijutęs blogai, o mažylis to nepasakys, todėl yra sukurtos metodikos, kaip įvertinti vakcinos poveikį įvairaus amžiaus vaikams.

Tai yra vienintelis kelias, nes neįmanoma, ištyrus poveikį suaugusiam žmogui ar net paaugliui, tiesiog perskaičiuoti dozės dydį ir skiepyti mažametį be tyrimų.

Paklaustas, ką pasakytų žmonėms, kurie abejoja dėl savo vaikų skiepijimo, medikas pasiūlė:

„Pasižiūrėkite, kokia situacija šiandien – beveik 4 tūkst. užsikrėtusiųjų ir 70 mirčių. Vakar – 78 mirtys. Visą gyvenimą dirbau infekcinių ligų gydytoju. Per tikrai daug darbo metų neprisimenu kitos infekcinės ligos, nuo kurios mirčių būtų tiek, kiek dabar Lietuvoje turim nuo COVID-19. Taip nebuvo nei per dideles gripo epidemijas, meningokokas buvo daug streso sukėlęs, kokliušas…

Tai rinkitės. Iki šiol pasirinkimo neturėjome, buvo vienas kelias – izoliacija. Atsiradus vakcinai, yra arba izoliavimo priemonės, arba poveikis žmogaus imuninei sistemai – skiepijimas. Bet panašu, kad kol kas viskas krypsta absoliučiai į vieną pusę. Kiek antivakseriai šnekėjo ir bando šnekėti, pasižiūrėkite – kol kas daugiau diskusijų, kad kažkas negavo progos pasiskiepyti! Kodėl akcentuojame, kad 20 proc. nenori skiepytis? Akcentuokime, kad 80 proc. nori skiepytis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Usonis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Usonis

Pirmos vakcinos partijos atkeliavo ir jau didžiausias žmonių nepasitenkinimas, kodėl ne jie pirmi gavo. Pasirinkimas buvo toks. Labai svarbu tinkamas komunikavimas, ko tikrai labai pasigendame iš oficialių struktūrų. Iš jų žmonės nori girdėti daug patikimos informacijos, atsakymus į savo klausimus.“

Tikisi suaugusiųjų imuniteto „pagalbos“

Vokietijos Baden-Viurtembergo žemės vyriausybė nurodo kelias priežastis, kodėl vaikai kol kas neskiepijami.

Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad vaikai COVID-19 suserga rečiau ir paprastai ne taip sunkiai, kaip suaugusieji.

Manoma, kad paskiepijus pakankamai suaugusiųjų gali būti pristabdytas koronaviruso plitimas, tokiu būdu bus apsaugoti ir vaikai.

Vakcina jiems kuriama tokiu pačiu būdu kaip vyresniesiems, taigi būtina atlikti įvairius tyrimus ir bandymus, kuriems reikia laiko.

Lietuvių mokslininkų ir medikų sukurtoje duomenų bazėje apie vakcinas nuo COVID-19 rašoma, kad klinikiniai tyrimai vaikų populiacijoje jau pradėti.

Tačiau kol kas duomenų apie vakcinų efektyvumą ir saugumą jiems nedaug.

„Pfizer“ sukurtos iRNR vakcinos tyrimuose buvo analizuojamas vakcinos poveikis 16–18 metų paaugliams.

Įvertinus surinktus duomenis vakcina buvo patvirtinta saugiam naudojimui šioje amžiaus grupėje.

Pasirodžius daugiau informacijos apie vakcinas jaunesnių vaikų populiacijoje, rekomendacijos turėtų būti atnaujintos.

„Išsamus vakcinų veikimo ištyrimas vaikų populiacijoje yra labai svarbus prieš pradedant jų vakcinavimą, – rašo mokslininkai. – Neatlikus šių tyrimų mes negalime būti tikri, kad vaiko organizme ši vakcina veiks taip pat, kaip suaugusiojo. Klinikinių tyrimų duomenys apie COVID-19 vakcinas vaikams bus labai svarbūs pasirenkant racionaliausią vakcinacijos taktiką šioje grupėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 infekcijos sunkumas vaikams taip pat skiriasi.“

JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamų ligų instituto direktoriaus dr. Anthony Fauci teigimu, prieš pradedant atlikti bandymus su vaikais, reikia įsitikinti, kad jau naudojamos vakcinos yra saugios ir veiksmingos.

Anot jo, tai gali užtrukti ir keletą mėnesių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepijamas Anthony Fauci
AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepijamas Anthony Fauci

Įžvelgė ryšį tarp mažo vaikų sergamumo ir skiepų nuo tymų

Beje, siekdami išsiaiškinti, kodėl vaikai COVID-19 suserga rečiau, o jų ligos forma būna lengvesnė nei vyresnių žmonių, lietuvių ir kurdų mokslininkai dar vasarą iškėlė hipotezę, kad mažesnį sergamumą gali lemti įprasti vaikystės skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR).

Šį spėjimą mokslininkai pagrindė atrastu 30 aminorūgščių pėdsakų sekų panašumu tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų baltymų.

Nors vaikų mažesnio sergamumo priežastys neaiškios, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Irake veikiančio Charmo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai leido daryti prielaidą, kad stipresnis vaikų imunitetas šiai ligai gali būti susijęs su rutininiais vaikystės skiepais nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės.

Hipotezę patvirtino tyrimų metu gauti duomenys apie panašumus tarp koronaviruso ir tymų bei raudonukės virusų, straipsnis apie tai buvo publikuotas „Frontiers in Molecular Biosciences“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas

Koronavirusai – apvalkaliniai virusai su viengrandžiu ribonukleino rūgšties (RNR) genomu.

S baltymas yra pagrindinis imunogeninis koronaviruso baltymas, kuris išprovokuoja organizmo imuninę reakciją, buvo rašoma tuomet išplatintame pranešime.

„Antikūnai, kuriuos dėl MMR vakcinos pagamina vaikų organizmas, gali atpažinti kai kurias koronaviruso paviršiaus baltymų dalis (epitopus). Šie antikūnai, ypač epiteliniame kvėpavimo takų sluoksnyje, gali blokuoti viruso patekimą į ląsteles“, – teigė KTU Panevėžio technologijos ir verslo fakulteto profesorius Rimantas Kodžius.

KTU nuotr./Kauno technologijos universitetas
KTU nuotr./Kauno technologijos universitetas

MMR vakcina saugo vaiką nuo tymų, epideminio parotito (vadinamosios kiaulytės) ir raudonukės.

Imunologinis principas, pagrįstas antikūnų kryžmine reakcija, atpažįstančia antigenus skirtinguose mikrobuose, įkvėpė R.Kodžiaus vadovaujamą tyrėjų grupę ieškoti homologinės sekos panašumų tarp koronaviruso ir tų virusų, nuo kurių skiepijama vaikystėje.

Mokslininkų tyrimai atskleidė 30 aminorūgščių pėdsakų panašumus tarp koronaviruso paviršiaus baltymo ir tymų viruso sulieto glikoproteino, taip pat raudonukės viruso glikoproteino apvalkalo.

„Esame pirmoji mokslininkų grupė, iškėlusi hipotezę, jog MMR vakcina gali apsaugoti vaikus nuo koronaviruso ir pasiūliusi hipotezę paremiančius argumentus dėl homologinės sekos panašumo tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų“, – tuomet pažymėjo profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“